Įrašas

Fabriko „Tilka“ dėžutė

Po Pirmojo pasaulinio karo žymūs Kauno vokiečiai pramoninkai Tilmansai pradėjo ieškoti naujų verslo idėjų. Tuomet Tilmansų šeima buvo daugelio žinomų įmonių įkūrėjai bei vadovai, pvz.: buvo Lietuvos komercijos banko, Lietuvos „Loydo“ bendrovės steigėjai. Jie gausiai rėmė Kauno vokiečių gimnaziją, evangelikų bažnyčias ir įvairias vokiečių labdaros draugijas. Taip pat, Tilmansams priklausė geležies ir statybos medžiagų fabrikas „Br. Tillmanns ir ko. AB“[1]. Šalia visų šių veiklų, buvo nuspręsta imtis ir konditerijos verslo, todėl jau 1921 m. Aleksote buvo įsteigtos saldainių dirbtuvės „Tilmansas ir Ko“. Tais pačiais metais, dirbtuvės buvo perkeltos į Šančius. Sujungus jas su kitu Šiauliuose veikusio Brolių Kajanų bendrovės šokolado fabriku, buvo įsteigtas konditerijos fabrikas – akcinė bendrovė „Tilka“ (A. Juozapavičiaus pr. 80), kurios pavadinimas buvo sudarytas iš steigėjų pavardžių Tilmansai ir Kajanai pirmųjų skiemenų[2].

Greitai saldainių ir šokolado pramonėje „Tilka“ užėmė vieną pirmaujančių vietų Lietuvoje.

„Tilka“ sėkmingai konkuravo su Šiauliuose veikusiais bei savo prekybinius padalinius Kaune turėjusiais saldainių ir šokolado fabrikais „Birutė“ ir „Rūta“. Gamyba fabrike buvo nuolat plėtojama ir tobulinama, automatizuojama naujausiomis importinėmis mašinomis, leidžiančiomis produkcijos neliesti rankomis.

Fabriko „Tilka“ dėžutė. Kauno miesto muziejaus fondai

Pačiame „Tilkos“ fabrike dirbo tik 160 darbininkų. Nors jame ir buvo sulietuvinto personalo, tačiau visą laiką dirbo vokiečiai (pvz., chemikas daktaras Šenbergas (Schönberg)) ir kitų tautybių asmenys[3].

„Tilka“ gamino įvairius saldainius, marmeladą, kakavos miltelius, kakavos sviestą ir kt.

1923 m. fabrikas gamino 36 rūšių šokolado (po 20 000 kg. per mėnesį) ir 60 rūšių „monpasje“ bei karamelės (12 000 kg per mėnesį). 1929 m. jau gaminta 100 rūšių šokoladinių saldainių ir 200 rūšių kitų saldainių.

Ypatingomis progomis „Tilka“ atlikdavo specialius užsakymus. Prie tokių galima priskirti 1932 m. įsteigtą šokoladinį prizą už Kauno šachmatų čempionato gražiausiai žaistą partiją[4].

Moterys dirbančios fabrike „Tilka“. XX a. 3-4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

„Tilkos“ gaminamas šokoladas susilaukdavo daug užsakymų ir iš užsienio. Fabriko gamintas kakavos sviestas buvo eksportuojamas į Latviją ir kitas pasaulio šalis. Bendrovė net buvo laimėjusi aukso medalių įvairiose parodose, pavyzdžiui, 1928 m. Paryžiuje.

Sovietmečiu „Tilką“ buvo nacionalizuota bei pervadinta į „Gegužės pirmosios“ fabriką. Vėliau pavadinamas buvo pakeistas į „Ramunės“, tada į „Karolio Požėlos“, o galiausiai gavo Kauno konditerijos fabriko vardą. XX a. 8–9 dešimtmečiais šis fabrikas buvo didžiausia ir moderniausia konditerijos pramonės įmonė visoje Lietuvoje Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993 m. buvo privatizuota.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė


[1] Jakubavičienė I. Vokiečiai Lietuvos ūkyje XX a. 3–4 dešimtmečiais, Lituanistica, 2011, t. 57. Nr. 4 (86), p. 410.
[2] Snitkuvienė A. Tilmansai ir jų palikimas Kaune, Kaunas, 2018, p. 35.
[3] Jakubavičienė I. Vokiečiai Lietuvos ūkyje XX a. 3–4 dešimtmečiais, Lituanistica, 2011, t. 57. Nr. 4 (86), p. 410.
[4] Snitkuvienė A. Tilmansai ir jų palikimas Kaune, Kaunas, 2018, p. 37

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link