Iš Valstybės teatro artistų nuotraukų į mus žvelgia santūriai besišypsantis, rimtos išvaizdos jaunas vyras – pianistas ir dirigentas Leiba (Liolė) Hofmekleris (1900 – 1941?). Iš tuometinės spaudos ir muziejuje saugomų fotografijų žinome, jog jis mėgo vandens pramogas. O žurnalistui, besidominčiam Valstybės teatro artistų atostogomis, jis prisipažino, jog pomėgis greitai važinėti motociklu Palangoje jam kainavo net kelis protokolus. Sutapimas ar ne, bet muzikologas ir kompozitorius Vladas Jakubėnas jo dirigavimą palygino su vairavimu: „Berods 1924 m. atsitiktinai teko būti salėje, kai L. Hofmekleris, šiaip geras pianistas akompaniatorius, buvo išleistas diriguoti jau prieš porą metų pastatytą „Rigoletto“. Opera praėjo itin nedrąsiai, bet tiksliai; įspūdis buvo lyg ką tik gavusio leidimą automobilio vairuotojo pirma savarankiška kelionė.“ („Aidai“, 1974 m. Nr. 5).
Leiba Hofmekleris su šeima – tėvais, broliais Micheliu (Moišė), Ruvimu ir Danieliu, seserimi Zelda į Kauną iš Vilniaus persikėlė 1920 metų rudenį. Jis buvo vienintelis pianistas šeimoje. Tėvas griežė smuiku, altu, violončele, Michelis tapo žymiu smuikininku, Ruvimas ir Danielis violončelininkais, Zelda – smuikininke. Michelis Hofmekleris – vienas pirmųjų Lietuvos radijo talkininkų, daug prisidėjęs rengiant pirmąsias muzikines radijo laidas. Lietuvos radijas savo laidas pradėjo transliuoti 1926 metų birželio 12 d., o liepos 1 d., spauda rašė: “Hofmeklerio vedamas 7 žmonių orkestras paskleidė mūsų radijo bangomis pirmąjį muzikos koncertą”. Jis parengė keturis pirmuosius per radiją transliuotus koncertus.
Valstybės teatro artistai: centre sėdi Leiba Hofmekleris, iš kairės stovi Aleksandras Kutkauskas, Adelė Galaunienė, Juozas Bieliūnas, Anastazija Veriovkinaitė, Joselis Stupelis. Apie 1925 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Hofmeklerių šeimos muzikai įrašė daug plokštelių. 1924 metais Michelio Hofmeklerio orkestro atliekamą muziką Kaune įrašinėjo firma “Odeon”. Tarp kūrinių – Isaako (Jašos) Banko sukurtas ir Ruvimo Hofmeklerio aranžuotas žydų fokstrotas “Ūpas”, paties Michelio Hofmeklerio pjesė “Izraelito rauda”, kurį atlieka brolių Hofmeklerių fortepijoninis trio. Tais pačiais, 1924 metais Leiba Hofmekleris buvo pakviestas prisidėti prie pirmųjų Lietuvoje muzikos įrašų. Firma „Odeon“ įrašinėjo iškilių Lietuvos dainininkų – Kipro Petrausko, Vladislavos Grigaitienės, Julijos Dvarionaitės, Antano Sodeikos, Petro Olekos, Chanono Šulgino dainavimą, Leiba Hofmekleris talkino ir kaip pianistas, ir kaip dirigentas.
Ilgainiui L. Hofmekleris tapo pripažintu dirigentu.
Kompozitorius, dirigentas Juozas Gruodis 1928 m. laiške Juozas Karosui rašė: “Turėdamas gerus gabumus, beakompaniatoriaudamas priėjo prie to, kad iš mūsų repertuaro gali, kokią nori, operą diriguot“.
1933 m. Leiba Hofmekleris parengė ir dirigavo pirmuosius lietuviškus baletus: Balio Dvariono „Piršlybos“, Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“, Vytauto Bacevičiaus „Šokių sūkuryje“.
Valstybės teatro baleto trupė po Leo Delibes baleto „Coppelia“ Monte Karle. Centre sėdi antras dirigentas Leiba Hofmekleris, Monte Karlo baleto vadovas Rene Blumas, Vera Nemčinova, Mstislavas Dobužinskis, Nina Kirsanova, Bronius Kelbauskas. Sėdi ant žemės dešinėje – baletmeisteris Nikolajus Zverevas. 1935 m. Kauno miesto muziejaus fondai
1934-1935 m. L. Hofmekleris dirigavo Valstybės teatro baleto trupės gastrolėse Monte Karle ir Londone. Po gastrolių kurį laiką dirbo dirigentu Londone ir Pietų Afrikoje. „Dirigentas L. Hofmekleris vedė orkestrą kaip batalioną į šturmą“ – su pasimėgavimu tenykštį žurnalistą citavo „Meno dienų“ laikraštis, pristatydamas Valstybės teatro baleto gastroles Monte Carlo. („Meno dienos“, 1935 02 10). „Apžvalga“ apie Leibos Hofmeklerio dirigavimą pateikė itin palankius Didžiosios Britanijos laikraščių atsiliepimus: “Griežimas orkestro, sudaryto daugiausia iš Londone simfoninio orkestro muzikantų Hofmeklerio diriguojamas yra pasiekęs aukštesnio lygio, kaip kad esame pripratę girdėti Vest – Endo baleto pastatymuose, o tatai žymiai padidino šio vakaro malonumą” („The Times“). “Puikus orkestras buvo gerai vedamas p. Hofmeklerio. Tai yra dirigentas, kuris aiškiai supranta šokius” („The Daily Telegraph“). “Orkestras, sudarytas iš apie 60 griežikų, buvo vedamas L. Hofmeklerio ir visur parodė esąs tinkamoje aukštumoje. Orkestrui griežiant vietoje uvertiūros Rimskio – Korsakovo “Capriccio – Espagnol” publika nepaprastą atlikimą įvertino tiek klausydamasi, tiek ir pritardama, o užbaiga iš viso negalėjo būti puikesnė” (The Daily Mail“) („Apžvalga“, 1936.VI.7).
L. Hofmekleris į Lietuvą grįžo ir intensyviai dirbo: akompanuodavo Lietuvoje koncertuojantiems dainininkams, prisidėjo kuriant Vinco Kudirkos simfoninį orkestrą, dirigavo Kauno, vėliau ir Vilniaus radiofono orkestrams.
Hofmeklerių šeimos likimas buvo ypač tragiškas: holokausto metu žuvo visa Leibos Hofmeklerio šeima – pats Leiba, žmona Sofija, vaikai Harry ir Tamara, tėvai Morducha (Motelis) ir Berta, visa sesers Zeldos Kovarski šeima, liko nežinomas Danieliaus likimas. Michelis Hofmekleris išgyveno Kauno gete ir koncentracijos stovykloje ir net dirigavo išgyvenusiųjų orkestrui 1945 ir 1946 metų renginiuose. Ruvimas Hofmekleris, tarpukariu emigravęs į JAV, tarnavo amerikiečių daliniuose Europoje, vėliau dėstė violončelę JAV, koncertavo.
Leiba išliko įrašuose. Klausydamiesi Kipro Petrausko dainavimo ar brolių Hofmeklerių ansamblio įrašų įsiklausykite: ten, prie fortepijono – Leiba Hofmekleris.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
