Įrašas

Rusų ir švedų tvanas. II dalis. 1661 m. Kauno išvadavimas

Kauno pilis mena

Praeitame įraše pasakojome apie tragiškai susiklosčiusius 1655 m. vasaros įvykius, kai švedų ir rusų kariuomenės okupavo beveik visą Abiejų Tautų Respublikos teritoriją. Lietuvos sostinė Vilnius ir klestintis prekybinis miestas Kaunas buvo sugriauti ir apiplėšti, o rusų įgulos įsitvirtino pilyse.

1660 m. gegužės 3 d. Olyvos taikos sutartimi Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jonas Kazimieras Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą ir perleido Švedijai Livoniją. Taip užsitikrinus ramų užnugarį vakaruose, valstybės pajėgos buvo mestos į rytus, visų pirma siekiant iš rusų atsiimti svarbiausius miestus – Vilnių ir Kauną.

Kauno pilies griuvėsiai XIX a. pab. S. Lukošiaus reprodukcija. Kauno miesto muziejaus fondai

Jau 1660 m. liepą į Vilnių atžygiavę Žemaitijos bajorų daliniai užėmė miestą, tačiau rusų įgulos, įsitvirtinusios Aukštutinėje pilyje, išvyti nepavyko. Iki 1661-ųjų žiemos buvo surengta keletas apgulčių, tačiau dėl prasto Lietuvos kariuomenės pasiruošimo ir atkaklios rusų gynybos sostinės vis nepavykdavo galutinai išlaisvinti. 1661 m. spalį į Vilnių atvyko pats valdovas Jonas Kazimieras ir davė nurodymą pasirengti galutiniam pilies šturmui. Įsitvirtinusių rusų įgulą tesudarė apie 80 žmonių. Sužinojęs apie lemiamą lietuvių puolimą, įgulos vadas Danila Mišeckis norėjo susisprogdinti su likusiais gynėjais, tačiau jų buvo surištas ir vėliau išduotas bei nuteistas myriop. 1661-ųjų gruodžio 3 d. rusus išvijus iš Vilniaus, jų rankose liko tik Kaunas.

Prieš išvykdamas iš Vilniaus, valdovas Jonas Kazimieras pasiūlė kunigaikščiui Boguslavui Radvilai nedelsiant žygiuoti į Kauną ir jį išlaisvinti. Tačiau didikas pirmiausia parengė Kauno pilies paėmimo planą, o paskui kelioms savaitėms išvyko į savo valdas Slucke, pareikšdamas, kad plano negalima įgyvendinti, kol neužšals upės.

B. Radvila taip ir nespėjo grįžti ir pradėti vadovauti Kauno pilies puolimui, nes 1661-ųjų gruodžio 26 d. rusų įgula Kaune pasidavė.

Boguslavo Radvilos parengtame 15 punktų plane buvo numatyta viskas, kad Kauno pilies apgultis būtų sėkminga. Dėl Kauno geografinės padėties dviejų upių santakoje puolimas galėjo būti vykdomas tik iš priekio, t. y. rytų pusės. Įveikti apie 250 rusų įgulos pasipriešinimą reikėtų apie 2000 pėstininkų ir 200 raitelių. Visi turi būti gerai aprengti žiemos sąlygomis ir iš anksto gauti trijų mėnesių atlyginimą. Numatyta, kiek ir kokios turi būti paruošta artilerijos, sviedinių, parako bei aptarnaujančių žmonių. Kadangi valdovas nori įsakyti tuoj pat pradėti vaduoti Kauną, patrankas, amuniciją ir šaunamuosius reikmenis reikia nedelsiant vandeniu vytinėmis gabenti prie miesto.

Jonas Kazimieras Vaza, atsižvelgdamas į Boguslavo Radvilos reikalavimus, pašauktiniams prie Kauno vadovauti paskyrė prancūzą generolą majorą De la Guttier‘ą, o artilerijai – pulkininką Jaspers‘ą. Pamačiusi prie Kauno pilies sutelktas dideles pajėgas, rusų įgula galiausiai pasidavė. Po daugiau nei 6 metus trukusios okupacijos buvo susigrąžinta Kauno pilis ir išlaisvintas visiškai nusiaubtas miestas.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link