2023 m. Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Istorinė Žaliakalnio dalis, įtraukta į kultūros vertybių registrą, taip pat tapo UNESCO saugoma teritorija. Šią teritoriją supa buferinė zona, kurioje stovi tarpukario laikotarpio pastatai, sustiprinantys saugomos teritorijos charakteringą išraišką. Pažvelkime į keletą buferinėje zonoje esančių pastatų, kuriuose Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu gyveno žymūs artistai, ir susipažinkime su memorialine jų verte, architektūra bei jos įvairove.
Parodą parengė M. ir K. Petrauskų skyriaus edukatorius Tadas Karanauskas
Einant Aušros gatve, dėmesį patraukia dviaukštis medinukas su mezoninu, pažymėtas tryliktu numeriu. Šiame inžinieriaus A. Krikščiūno projektuotame name 1928 metais apsigyveno operos solistas, bosas Antanas Kučingis su žmona Magdalena ir sūnumi Algimantu. Namas tapo nuolatiniais šeimos namais, kuriuose dažnai lankydavosi teatro artistai ir bičiuliai. Pats A. Kučingis šiuos namus vadino Aušros darželiu arba tiesiog darželiu. 1955 m. laiške žmonai jis rašė, kad keliaujant po svečias šalis „po puošnių rūmų traukdavo širdį į mažą, kuklų ir mielą mūsų namelį“ („Antanas Kučingis“, 2012, p. 14).
Operos solistė Julija Dvarionaitė apsigyveno 1939 m. inžinieriaus Rostislavo Baublio suprojektuotame modernistiniame mūriniame pastate. Namo pusrūsyje buvo suprojektuotos dvi virtuvės, trys sandėliukai, dvi slėptuvės ir anglinė su katiline. Butai turėjo virtuvę su tarnaitės kambariu, pastogėje suprojektuota skalbykla. Žvelgiant į pastatą išsiskiria lodžijos, kampuose paremtos mūriniais stulpais, ir ritmiškai į viršų kylantys laiptinės stačiakampiai langai. Pasakojama, kad tiek J. Dvarionaitės namai, tiek ji pati pasižymėjo santūrumu. Ant sienų kabėjo N. Rericho paveikslų kopijos, švelnią scenos atmosferą kūrė toršero šviesa, kambaryje stovėjo „Ibach“ fortepijonas, žydėjo vešlios gėlės (Kauno diena, 1995 m., kovo 4 d., Nr. 53, p. 20 (14469)). 2024 m. raudonų plytų mūro namo išvaizda pasikeitė – pastatas buvo nutinkuotas, atnaujinta stogo čerpių danga, o kai kur grąžinta originali langų rėmų forma.
Kompozitorius Juozas Gruodis yra gyvenęs dviejuose pastatuose, esančiuose Dzūkų gatvėje. Kompozitoriaus žmona Stasė Gruodienė dienoraštyje rašė, kad Dzūkų g. 4 „namas stovi dideliame sode, išėjęs pro duris, pasijunti lig kaime“. Dzūkų g. 8 Gruodžiai gyveno dviejų kambarių bute su tamsia virtuve ir įstiklinta veranda. Pasak S. Gruodienės, „butukas simpatiškas, šeiminykai kultūringi, už sienos nebereiks klausytis kaip pirmame mūsų bute visokių replikų ir muštynes“, o prie namo yra ir mažas sodelis. Vėliau J. Gruodis su žmona apsigyveno nuosavame, 1932 m. architekto Felikso Vizbaro suprojektuotame name, esančiame Salako g. 18, toliau nuo miesto centro, su puikiu vaizdu į Neries upę.
Kai kuriuos kultūros paveldo objektus puošia ir šiuolaikinės freskos. Žemaitės gatvėje praeivių žvilgsnius patraukia 2022 m. nutapyta freska „Žemaitė – žodžių audėja“. Žemaitės g. 8, tėvų namuose, gyveno pirmoji Valstybės teatro prima Olga Malėjinaitė. Pastatą 1931 m. suprojektavo jos tėvas Viktoras Malėjinas. Fasadas pasižymi modernizmui būdingu nuosaikumu, simetrija, žavi medinėmis dvivėrėmis durimis, o galinį fasadą puošia išraiškingas pusapskritis rizalitas.
Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose įvairaus amžiaus lankytojai gali susipažinti su kultūros paveldo tema. Moksleiviams siūlomas edukacinis užsiėmimas „Miestas atsinaujina: saugoti ar ne?“, kuriame jie įsijaučia į paveldosaugininko vaidmenį ir, stebėdami Žaliakalnio architektūrą, mokosi suprasti pastatų išsaugojimo svarbą. Vyresniems moksleiviams ir suaugusiems organizuojama ekskursija „Petrauskų namų turtai“, kurios metu lankytojai supažindinami su kultūros paveldo objektu – Miko ir Kipro Petrauskų namais, jų vertingosiomis savybėmis bei saugomais eksponatais. O plačiau apie kaimynystėje gyvenusius muzikus kviečiame išgirsti ekskursijoje po Žaliakalnį „Apie Žaliakalnį. Muzikai“.
