Brauktukas – tai smulkus įrankis, skirtas groti įvairiais styginiais muzikos instrumentais. Dar kitaip jis vadinamas mediatoriumi arba plektru (ang. pick).
Šiomis dienomis populiariausi ir geriausiai žinomi brauktukai, skirti groti gitara. Manoma, kad pirmieji brauktukai, kaip papildomas pagalbinis instrumentas, galėjo atsirasti jau prieš tūkstančius metų kartu su pirmaisiais styginiais muzikos instrumentais. Instrumentų, kuriems gali būti naudojamas brauktukas, yra daug, todėl šioje parodoje bus pristatomi tik kanklėmis groti skirti brauktukai, saugomi Kauno miesto muziejaus fonduose.
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė Monika Chockevičienė
Brauktukai istoriniuose šaltiniuose
Kanklės – seniausias lietuvių liaudies styginis muzikos instrumentas. Vis dėlto istorinių šaltinių apie kankliavimą yra išlikę labai mažai. Etnomuzikologė Vida Palubinskienė savo monografijoje „Kanklės lietuvių etninėje kultūroje“ mini, jog pirmosios žinios apie grojimą kanklėmis naudojant brauktuką užfiksuotos XIX a. vid. Mažojoje Lietuvoje.
DaugiauMuzikos teoretikas Gotholdas Efraimas Lesingas teigia, kad stygos buvo užgaunamos akordais arba po vieną brauktuku, kuris gamintas iš žąsies blauzdikaulio arba kieto medžio.
Istoriniuose šaltiniuose minima, jog brauktukai taip pat buvo gaminami iš paukščių plunksnų, nudrožiant ir nusmailinant plunksnos galą, bei iš kietesnės odos gabalėlio. Be jau minėtų, dar buvo grojama nusmailintu mediniu pagaliuku, kankliuojama degtukais, kurie anksčiau būdavę stambūs ir daug tvirtesni.
DaugiauNuotraukoje – brauktukas kanklėms, išdrožtas iš medžio gabalėlio. Plokščias, suapvalintomis briaunomis, vienas galas šiek tiek smailėjantis. Brauktukas naudotas Skriaudžių kanklininkų vaikų tradicinio muzikavimo stovykloje „O kieno žali sodai“. 2013 m.
Brauktukas-nagas
Tradiciniame kankliavime nagas taip pat atliko brauktuko funkciją. Anksčiau dauguma vyrų buvo ūkininkai, kurių nagai nuo ūkio darbų būdavo stori ir tvirti. Dėl šios priežasties daugumai muzikantų nereikėdavo pagalbinio įrankio norint kankliuoti. Taip pat vertėtų paminėti, kad pirmųjų kanklių stygos buvo gaminamas iš žarnų, virvelių ar ašuto, todėl grojant brauktuku stygos būtų nutrauktos. Dėl šios priežasties kanklininkai skambindavo tik nagu užkabindami stygą, braukdami dešinės rankos smiliumi nuo savęs. Taip grojant sklinda duslesnis, švelnesnis, daug tylesnis ir ramesnis garsas.
Aukštaičių kanklininkai skambindavo piršto pagalvėlėmis sutartines, kankliuodavo dažniausiai atskirame kambaryje arba kitoje ramioje vietoje, dažniausiai vakare. Toks sutartinių kankliavimas nagu arba piršto pagalvėle uždarose patalpose esant prieblandai buvo tarsi sakralus momentas.
Garso įraše – piršto pagalvėle kankliuojama daina „Ei liustas, liustas“. Užrašyta Veliuonos apylinkėse. Kūrinį atlieka Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė.
Mediniai brauktukai
Vėlesniais laikais išpopuliarėja grojimas devyniastygėmis ir dvylikastygėmis kanklėmis, kuriomis galima atlikti įvairesnį muzikinį repertuarą. Grojama jau ne tik pirštų pagalvėlėmis ar nagu, bet ir mediniu, kauliniu ar plastikiniu brauktuku. Jie gaminami pailgos formos, kad būtų patogu paimti ir liktų pakankamas atstumas tarp stygų ir piršto. Nuo brauktuko kokybės ir nuo mokėjimo jį valdyti priklauso ir kanklių skambesys, todėl kankliuojant svarbu brauktuko pasvirimo kampas, laikymo tarp pirštų stiprumas bei pačios stygos užgavimo intensyvumas.
Brauktuku arba mišriuoju būdu, užgaunant stygą brauktuku ir kairės rankos pirštais pakaitomis, dažniausiai kankliuojamos intensyvesnio repertuaro dainos ar kūriniai, skirti liaudies šokiams, vakaronėms ar šventėms pagyvinti. Šokiams skirtos dainos įgauna instrumentinio stiliaus bruožų – muzika tampa aštresnė bei sodresnė. Brauktuko naudojimas padeda išgauti daugiau harmonikų, todėl grojimas kanklėmis tampa spalvingesnis ir įvairesnis.
DaugiauNuotraukoje – brauktukas kanklėms, išdrožtas iš obels medienos. Naudotas ansamblio „Kanklės“ narių. Pagamino Algimantas Vasiliauskas, Kazlų Rūda. 2016 m.
Mediena, iš kurios gaminamas brauktukas, buvo parenkama kietesnė (beržo, obels bei liepos), kad jis būtų tvirtesnis ir patvaresnis. Patikimiausi – beržiniai brauktukai. Šakelė atpjaunama ties atauga – šioje vietoje ji stipresnė ir patogesnė suimti pirštais.
Nuotraukoje – brauktukas, išdrožtas iš beržo šakelės. Pagamino Vytautas Alenskas 2015 m. Skriaudžiuose, Prienų r.
Iš medžio išdrožiamas plokščias brauktukas. Jo vienas galas suapvalinamas, kitas padaromas kiek smailesnis tam, kad būtų patogu užkabinti stygą. Kuo brauktukas smailesnis ir aštresniu kampu, tuo išgaunamas garsas yra išraiškingesnis.
Nuotraukoje – brauktukas, išdrožtas iš obels medienos. Ansamblio „Kanklės“ dalyviams pagamino Algimantas Vasiliauskas. Kazlų Rūda. 2016 m.
Grojant mediniu brauktuku, kurio galas yra suapvalėjęs, garsas tampa daug švelnesnis. Kuo dažniau grojama, tuo labiau medinis brauktukas nusidėvi ir garsas tampa švelnesnis. Jei brauktukas gamintas iš plonesnio medžio, grojant jis linksta, tad išgaunamas švelnesnis garsas. Senieji kanklininkai pasakoja, kad norėdami suminkštinti vieną brauktuko galą, jį pakramtydavo.
Garso įraše – mediniu brauktuku kankliuojama daina „Ei liustas, liustas“. Užrašyta Veliuonos apylinkėse. Kūrinį atlieka Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė.
Plastikiniai brauktukai
Nuo XX a. pradžios vis daugiau žmonių ima žavėtis liaudiškais muzikos instrumentais bei tautine muzika. Kankliavimo tradicijos ima keistis ir vis daugiau moterų susidomi grojimu kanklėmis. Jų nagai ne tokie tvirti, todėl jos vis dažniau ima groti brauktukais. Kanklininkai ima naudoti brauktukus, pagamintus iš plastiko, nuolat ieško tinkamos medžiagos jiems pasigaminti.
DaugiauŠie brauktukai pasižymi originalumu ir išskirtinumu, nes gaminami iš įvairiausių plastikinių daiktų. Plastikiniai brauktukai sparčiai išpopuliarėjo dėl patvarumo bei patogesnio valdymo.
Kanklėmis groti skirti brauktukai savo forma gali būti panašūs į tuos, kurie skirti groti elektrinėmis ir akustinėmis gitaromis.
Nuotraukoje – brauktukas, pagamintas Mykolo Kručo. Naudotas skambinti įvairiomis kanklėmis. Rastas Mykolo Kručo kanklių, pagamintų 2004 m., korpuso viduje – įkrito pro rezonansinę angą. Brauktukas lašo formos, išpjautas iš tamsiai rudos, blizgios tekstolito plokštės. Abiejų brauktuko pusių paviršius vienodas.
Garso įraše galima išgirsti plastikiniu brauktuku kankliuojamą šokio „Trepsiukas“ melodiją. Užrašyta Avilių k., Zarasų r. 1978 m. Kūrinį atlieka Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė.
Šiuolaikiniai XXI amžiaus brauktukai
Kauno miesto muziejaus fonduose yra saugomas unikalus ir įdomus eksponatas – brauktukas-šukos. Tai plastikinės šukos su 23 dantimis, rusvos spalvos su tamsiai mėlynomis priemaišomis. Pirmieji šukų dantukus kaip brauktukus XIX a. pab. – XX a. pr. pradėjo naudoti žymūs šio laikotarpio kanklininkai Pranas Dargis ir Petras Levickis.
Šukos perlaužiamos per pusę, išlaužiamas dantis ir naudojamas kaip brauktukas. Šios šukos pagamintos Kauno aklųjų ir silpnaregių centre (toliau KASC). Tai buvo vienas iš paskutinių gaminių prieš uždarant centrą. KAS centre greta kitų veiklų buvo gaminamos ir plastikinės šukos. Apie 2010 m. pateikėja, kanklininkė Laimutė Proškutė, užsukusi į parduotuvę, sužinojo, kad veikla stabdoma ir šukos nebus gaminamos. L. Proškutei paprašius, buvo pagaminta dar 100 šukų kanklininkams. Jų dantukais kanklių mokytoja L. Proškutė, dirbanti KAS centre, Kauno I muzikos mokykloje ir Kauno Palemono gimnazijoje, bei jos mokiniai kankliuoja iki šiol. Tokiais brauktukais dažnai groja ir kitos muzikos mokyklų mokytojos, jų mokiniai bei folkloro ansamblių dalyviai Kaune.
Garso įraše – išlaužtu šukos dantuku kankliuojama šokio „Trepsiukas“ melodija. Užrašyta Avilių k., Zarasų r. 1978 m. Kūrinį atlieka Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė.
XXI a. brauktukus kanklininkai gamina iš įvairių patvarių plastikinių buityje randamų daiktų. Galerijoje – muziejaus fonduose saugomi išskirtiniai brauktukai.
PARODOS PABAIGA
