Šioje virtualioje parodoje pristatomi vertingi archeologiniai radiniai, surinkti detaliųjų archeologinių tyrimų metu, kasinėjant įvairius Kauno senamiesčio teritorijos sklypus.
Tyrinėjant kultūrinius sluoksnius, surinkta vertinga koklių kolekcija, atspindinti viduramžių Kauno istorinius ypatumus, miestiečių buitį, gyvensenos įpročius, kultūrinius ryšius su Vakarų ir Vidurio Europos šalimis.
Kokliai – keramikos dirbiniai, skirti šildymo krosnių sienelėms formuoti, židinių ir kitų šildomų paviršių apdailai. Atsiradę Alpių ir pietinės Vokietijos regione VIII–IX a., vėliau paplito Šiaurės Europoje. Lietuvoje pradėti gaminti XIV a., siekiant padėti krosniai ilgiau išlaikyti šilumą.
Pirmosios koklinės šildymo krosnys, statytos pasiturinčių gyventojų namuose, ilgainiui tapo pagrindiniu interjero objektu, dekoratyviniu akcentu, pažangios gyvensenos ir prestižo išraiška.
Ankstyviausi kokliai – puodyniniai – žiesti (pavadinimas kilo iš gaminimo būdo – juos žiesdavo ant rato), ilgais kakleliais, be glazūros, nedekoruoti. Vieni gaminti apvaliais dugnais, krosnyse montuoti dugnu į išorę. Kitų dugnas plokščias, jie montuoti kiaurymėmis į išorę. Vėliau, pradėjus gaminti trumpesnius kaklelius, formuoti dubens, vazono formos dubeniniai kokliai platesnėmis keturkampėmis angomis, dekoruoti rozetėmis, koncentriniais apskritimais, pirštų įspaudais, žaliai, rudai ir gelsvai glazūruoti. Ankstyviausių puodyninių koklių angos buvo apskritos, kaip ir indų, vėliau patobulintos tapo keturkampės, nes tokius koklius lengviau jungti eilėmis.
Šių koklių krosnys Lietuvoje statytos ilgai nuo XIV iki XIX a.
Kauno miesto muziejaus archeologijos rinkinio saugotoja Eglė Jesulaitytė
Molio masė pilka su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Koklis buvęs apvalia anga, be glazūros. Sienelėse kai kur matyti rievėjimas. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo g. 1.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Koklis buvęs apvalia anga, be glazūros. Sienelėse kai kur matyti rievėjimas. Aprūkęs. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo g. 1.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Koklis buvęs apvalia anga, be glazūros. Sienelėse kai kur matyti rievėjimas. Aprūkęs. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo g. 1.
Molio masė ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Apvali anga, pakraštėlis atlenktas į vidų. Be glazūros, dugnas puoštas koncentriniu, iškiliu apskritimu. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
Molio masė ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Apvali anga, pakraštėlis atlenktas į vidų. Be glazūros, dugnas puoštas koncentriniu, iškiliu apskritimu. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Kvadratinė anga, pakraštėlis atlenktas į vidų. Viduje – tamsiai žalia glazūra, dugne – rozetė. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Kvadratinė anga, pakraštėlis atlenktas į vidų. Viduje – tamsiai žalia glazūra, dugne – rozetė. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
Molio masė ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Kvadratinė anga, dugnas apvalus, taškytas žalsva glazūra. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo g. 1.
Molio masė ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Anga ir dugnas apvalūs. Išorėje ir viduje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo g. 1.
Molio masė ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Dugnas apvalus, puoštas apskritimu su centriniu iškilimu. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
Molio masė ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Anga kvadratinė, dugnas apvalus, užtėkšta tamsiai žalios glazūros. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
Molio masė ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Dugnas apvalus, sienelės banguotos. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Dugnas apvalus, sienelės banguotos. Deformuotas gaisro metu, aprūkęs. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo g. 1.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Dugnas apvalus, puoštas rozete, viduje – žalia glazūra. XVII – XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, T. Daugirdo g. 1.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Dugnas apvalus, puoštas rozete, viduje – žalia glazūra. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 6.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Dugnas apvalus, puoštas koncentriniu apskritimu, viduje – žalia glazūra. Pakraštėlis atlenktas į vidų. Matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 6.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Dugnas apvalus, puoštas koncentriniu apskritimu. Be glazūros. Sienelės buvusios banguotos. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, Aleksoto g. 6.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Keturkampė anga, briauna atlenkta į vidų. Be glazūros. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 5.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Anga apvali, su kvadratiniu rėmeliu, viduje žaliai glazūruota. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 5.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Keturkampė anga, briauna atlenkta į vidų. Be glazūros. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rastas Kauno senamiestyje, Daugirdo g. 2, Rotušės a. 9, 8 kv.
Molio masė pilkai ruda su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Kvadratinė anga, pakraštėlis atlenktas į vidų. Viduje – tamsiai žalia glazūra, dugne – rozetė. Išorėje matyti žiedimo rievės. XVII–XIX a. Rasta Kauno miesto pilies teritorijoje, 44 kv.
PARODOS PABAIGA
