Paroda

Mandolina lietuvių liaudies muzikoje

Lietuvos kaime buvo muzikuojama įvairiausiais pačių pasigamintais ir įsigytais muzikos instrumentais. Ypač daug Europoje populiarių muzikos instrumentų į Lietuvos kaimo muziką įsiliejo XIX a. 2 pusėje. Vienas iš tokių – mandolina, puikiausiai pritapusi kaimo kapelose prie kanklių, smuiko, cimbolų, armonikos ir kitų instrumentų.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė

Mandolinos pirmtakai – liutnios tipo styginiai muzikos instrumentai – buvo žinomi jau Mesopotamijoje 2000 m. pr. m. e. Europoje šie instrumentai plito maždaug nuo XIII a., o labiausiai išpopuliarėjo XVII a. – vėlyvojo Renesanso laikais. Klasikinės europietiškos mandolinos susiformavo XVIII a.

Liaudies muzikantas Vytas Bagdžius gimė 1947 m. Varėnos r. Nuo jaunystės jis groja armonika ir akordeonu, o mandolina groti išmoko vėliau. Dažniausiai Vytas muzikuoja su pusbroliu Petru Rutkausku, kuris groja armonika ir akordeonu, ir Algimantu Radavičiumi, grojančiu klarnetu ir saksofonu. Jų repertuare – polkos, valsai ir fokstrotai, populiarios lietuviškos dainos. Draugai, tęsdami lietuviškų kaimo pasilinksminimų tradiciją, iki šiol groja įvairiose šventėse, šokių vakaruose.

 

Liaudies muzikantas Anatolijus Vainauskas gimė 1940 m. Kleboniškyje. Nuo jaunystės grojo septynstyge gitara ir mandolina. Kaimo šokiuose grodavo styginių instrumentų ansamblis: smuikai, gitaros, mandolinos. Septynstygė gitara buvo patogi akompanuoti dainoms ar improvizuoti pritariant ansamblyje. Mandolina, plektru mikliai virpindamas stygas, Anatolijus groja melodijas. Jis visą gyvenimą aktyviai muzikavo: savojo kaimo kapeloje, tarnaudamas Tarybinėje armijoje, kur pulke taip pat buvo subūręs styginių instrumentų ansamblį, vėliau – su kitais liaudies muzikantais daug grojo vestuvėse. Dabar Anatolijus mėgstamų liaudies šokių ir dainų melodijas daugiausia groja mandolina.

 

XX a. antroje pusėje mandolinos populiarumas išblėso. Amžiaus pabaigoje Lietuvoje mandolinomis tebeskambino vos keletas muzikantų. 

XX a. suskubta rinkti jau nykstančias folkloro rūšis, senuosius lietuvių muzikos instrumentus. Nelietuviškos kilmės muzikos instrumentas nesulaukė etnografų dėmesio. Tik XXI a. pradžioje, vis dažniau atsigręžiant į tarpukario Lietuvos kultūrą, susidomėta ir mandolinomis. Šalia smuiko, cimbolų, armonikų jos ir vėl įtraukiamos į tradicinių kapelų sudėtį folkloro ansambliuose.

PARODOS PABAIGA

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link