Jau tradicija tapusi Kauno miesto muziejaus paroda „Naujas muziejuje“ keliasi į virtualią erdvę. Čia muziejininkai ir toliau pristatys naujausius bei įdomiausius muziejui dovanotus ar įsigytus eksponatus.
Šiuo metu kino teatruose vis dar rekordus mušantis filmas „Pietinia kronikos“ lyg laiko mašina visus sugrąžino į XX a. dešimtojo dešimtmečio Lietuvą. Vieniems tai – sugrįžimas į jaunystės laikus, kitiems – pažintis su dar nepažintu laikotarpiu. Visai atsitiktinai Kauno miesto muziejų pasiekė negatyvai, menantys būtent kino filme vaizduojamo laikotarpio Kauną.
Šie negatyvai atkeliavo iš Vokietijos, iš asmeninio Margrit Büchholz archyvo. Eksponatų dovanotojos protėviai tarpukariu gyveno Kaune, Šančių rajone. Pokario metais jiems teko pasitraukti į Vokietiją, kur ir pasiliko. Tačiau pati Margrit nepamiršo savo šaknų – paauglystėje ir jaunystėje jai su tėvais teko lankytis Lietuvoje, Kaune. Muziejui padovanotuose negatyvuose užfiksuotas 1996 m. Kaunas. Tad kviečiame ir jus leistis į netolimą kelionę laiku.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus kuratorė Lina Mikalkėnaitė
Kauno pilis ir rotušės aikštė
Negatyvuose užfiksuoti Kauno pilies teritorijos vaizdai. Tarp jų matoma Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia. Tuo metu ji dar neveikė. Bažnyčia kartu su vienuolynu vienuoliams bernardinams buvo sugrąžinta tik 2005 m. Šiandien pastatų kompleksas vis dar restauruojamas, o bažnyčioje jau vyksta pamaldos.
Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia, 1996. KMM GEK 35141
Negatyvuose užfiksuoti ir apleistos Kauno pilies vaizdai. Tuo metu ji priklausė Vytauto Didžiojo karo muziejui. Paskutinė ekspozicija pilies bokšte buvo uždaryta 1987 m. dėl vis blogėjančios bokšto būklės. Pilies atgimimo teko laukti iki 2009 m., kai Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą, buvo pradėti pilies pritaikymo visuomenės poreikiams darbai. Nuo 2011 m. Kauno pilyje veikia vienas iš Kauno miesto muziejaus padalinių.
Toliau matome rotušės aikštės apylinkių vaizdus, kuriuose užfiksuoti Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčios, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos bei buvusio restorano „Gildija“ pastatai. Vertėtų atkreipti dėmesį į ledų ir vandens kioskus, kurių šiandien mieste jau nepamatysime. O ir pati rotušės aikštė sparčiai keičiasi, kadangi šiuo metu vyksta jos rekonstrukcija.
Vytauto Didžiojo tiltas
Labai įdomūs kadrai padaryti nuo Vytauto Didžiojo tilto. Viename iš jų matoma Kauno senamiesčio panorama, kurioje trūksta dabartinio amfiteatro ir laivų prieplaukos. Šie kadrai yra istoriniai, nes ir pats tiltas nuo tada yra pasikeitęs. Negatyvuose matome, kad pilonuose buvusi sovietinė simbolika buvo uždengta, tačiau tilto turėklai vis dar su ja. Galutinai sovietinė simbolika nuo tilto buvo pašalinta 2015 m. Taip pat vertas dėmesio trečias kadras, kuriame matoma jau baltuojanti Prisikėlimo bažnyčia. Mums kasdienis baltos bazilikos vaizdas tuomet buvo kitoks. Vykstant bažnyčios rekonstrukcijai (sovietmečiu čia veikė Kauno radijo gamykla), buvo užbaigti tarpukariu nepabaigti statybos darbai, o raudonas mūras buvo tinkuotas balta spalva, būdinga modernistinei architektūrai.
Vilniaus gatvė ir Laisvės alėja
Toliau galite pamatyti Vilniaus gatvės ir Laisvės alėjos vaizdus, kuriuose užfiksuotos senųjų parduotuvių vitrinos ir jau retenybe tapę Kauno spaudos kioskai. Taip pat galite pasidairyti į to meto kauniečių aprangą.
PARODOS PABAIGA
