Kauno miesto muziejų pasiekė nauji eksponatai, kurie pasakoja apie Panemunės šilo senjorų šokių bendruomenę. Šį kartą kviečiame susipažinti su neeilinės nertos kepuraitės istorija.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos muziejaus muziejininkė Ugnė Kaulinytė
Panemunės šile šokiai šiltuoju metų laiku kiekvieną savaitgalį vyksta jau nuo pat 7-ojo dešimtmečio. Gražiai, it į šventę pasipuošę vyrai ir moterys čia noriai renkasi ne tik pašokti, bet ir susitikti, pabendrauti. Prieš daugiau nei 10 metų šokių organizavimą perėmė energinga, visada besišypsanti muzikantė Veronika Ziabkinienė. Šią kepuraitę jai nunėrė Apolonija (Paulina) Liaudinskienė – muzikantė, dainų autorė, ilgametė Panemunės šilo šokių dalyvė, visada miško šokiuose pasipuošusi viena nėriniuota skrybėlaite iš ne mažos asmeninės jų kolekcijos.
Nertos, megztos, siuvinėtos ar iš audinių pasiūtos kepurėlės – dažna lietuviško moteriško tautinio kostiumo detalė. Nertos kepurėlės dar XIX–XX amžių sandūroje buvo dėvimos po nuometais ar skaromis. Jos ne tik padėdavo prilaikyti plaukus, tačiau buvo ir puošnus aksesuaras, padailinantis visą garderobą. XX amžiaus pabaigoje įvairių formų ir raštų nertos kepurėlės vėl tapo madingu aksesuaru, šiltojo sezono puošmena padedančia apsisaugoti nuo saulės, ypač tarp vyresnių moterų. Šiomis dienomis, populiarėjant rankdarbiams, nertos kepurėlės vėl grįžta į madą – pasidairius po Kauno gatvės galima pamatyti ryškias spalvas ir įvairias įmantrias formas.
Apolonija (Paulina) Liaudinskienė, 2019. Fotografavo Antanas Untydi.
Sekite Kauno miesto muziejaus naujienas – jau ateinančiais metais Kauno rotušėje galėsite apsilankyti Kauno bendruomenės šokiams skirtoje parodoje, kurioje susipažinsite su šios kepurėlės savininkėmis, bendruomenės šokių asmenybėmis ir šio reiškinio istorija Kaune.
PARODOS PABAIGA
