Į Kauno miesto muziejaus fondus atkeliauja patys įvairiausi eksponatai, pasakojantys išskirtines istorijas. Vienas tokių – būgnas, pagamintas iš skalbimo mašinos „Riga“ detalių.
Būgnų komplektą, pasinaudojęs savo išmone ir dideliu noru, pasigamino muzikantas bei instrumentų meistras Vladas Chockevičius. Muzika jį lydi nuo vaikystės, kai išmoko groti savo pirmuoju instrumentu – akordeonu. Susižavėjęs dumplinių instrumentų skambesiu, jis įsigijo armoniką, o dar vėliau atrado bandonijos skambesį.
V. Chockevičius prisimena, jog įvairios šeimos šventės buvo neatsiejamos nuo gyvo grojimo bei lietuviškų dainų. Tokių progų metu visuomet atsirasdavo artimųjų, kurie norėdavo prisijungti prie grojančio muzikanto ir palaikyti jam ritmą tarškindami šaukštais ar ritmingai daužydami per dėžes. Noras suteikti galimybę muzikuoti su muzikantu ir praplėsti savo grojimo galimybes pastūmėjo V. Chockevičių pasigaminti būgnus. Tad patyrinėkime, kaip ir iš ko šie būgnai pagaminti.
1984 m. Kaune buvo pagamintas visas būgnų komplektas, tačiau iki šių dienų išliko tik vadinamoji „bačka“ su pedalu. Nors Vlado šeimoje buvo naudojama skalbimo mašina „Tula“, būgnui pagaminti panaudota „Riga“ firmos skalbimo mašina.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus kuratorė Monika Chockevičienė
XX a. pradžioje įsigyti muzikos instrumentus nebuvo lengva ne tik dėl mažo pasirinkimo, bet ir dėl finansinių priežasčių. Vedinas užsidegimo ir entuziazmo, muzikantas nusprendė būgną pasigaminti pats! Didysis būgnas, dar vadinamas „bačka“, buvo pagamintas iš skalbimo mašinos „Riga“ būgno. Šio būgno membranos laikiklis taip pat pagamintas iš tos pačios skalbimo mašinos dangčio – jame išpjauta skylė puikiai tiko membranai pritvirtinti prie būgno konstrukcijos.
Plastikinės membranos įtempėjai verti atskiros istorijos. 1984 m. Vladas dirbo Kauno stomatologijos mokomojoje poliklinikoje elektriku. Pasinaudodamas pažintimis ir palankiomis galimybėmis, jis pats pasigamino trūkstamus instrumentui mechanizmus. Gavęs patarimų iš poliklinikoje tuo metu dirbusių dantų technikų, jis iš vaško susimodeliavo norimą formą ir iš nerūdijančio plieno išsiliejo būgno įtempėjus.
Komplektą sudarė dvi fabrikinės gamybos lėkštės. Jų tvirtinimo mechanizmas buvo pagamintas iš motorinio dviračio akseleratoriaus troso, jungusio pedalą su lėkštėmis. O pats pedalas – tai dantų technikų naudotas pedalas orui pūsti. Būgno pedalo mušiklis sukonstruotas iš motociklo stipino, o galvutė – iš veltinio, papildomai apvynioto lipnia izoliacine juosta, kad būtų išgautas geresnis garsas. Pats būgnas stovi ant kojelių, pagamintų iš statybinės armatūros.
„Solinukas“ – solinis būgnas, kuris, deja, neišliko, buvo pagamintas iš virtuvinio emaliuoto puodo. Dugnas išpjautas, o vietoj dangčio užtemptas plastikas. Tiek solinio, tiek didžiojo būgno membranos plėvelė buvo gauta iš Kauno mėsos kombinato. Anot instrumento meistro, ši plėvelė labai gerai įsitempia ir skamba. Solinis būgnelis buvo pritvirtintas ant natų stovelio.
Gaminant būgnus buvo apgalvotas praktiškumas ir patogumas juos transportuoti. Pernešimui sukonstruota speciali rankenėlė su spyruoklėmis. O tam, kad visos būgno dalys kompaktiškai susidėtų į vieną vietą ir neiškristų nešant, prie kitos būgno korpuso pusės pritvirtinta metalinė konstrukcija, į kurią buvo sudedamos ir lėkštes.
Kuriant būgnus buvo išsikeltas tikslas turėti galimybę armonika ir būgnais groti vienu metu. Tai sėkmingai pavyko įgyvendinti per visas šeimos šventes ir giminių susibūrimus. Būgno pagalba buvo atliekamos įvairios liaudies bei tuo metu populiarios estradinės dainos, taip pat polkos ir valsai.

Būgnais groja Vladas Chockevičius (būgno autoriaus tėvas) ir Vladas Chockevičius su armonika krikštynų metu, 1986 m. Kauno miesto muziejus
Kalbant apie muzikantą Vladą Chockevičių, verta paminėti, jog jis gamina itin skambias kankles, gerai žinomas tarp Lietuvos kanklininkų. Savo pirmąsias kankles, gyvendamas dar Anglijoje, jis pasigamino iš durų staktos!
Daugiau apie muzikantą sužinoti galite čia.
PARODOS PABAIGA




