Kauno miesto muziejus tęsia tradiciją pristatyti naujausius ir įdomiausius muziejaus gautus ar įsigytus eksponatus. Šį kartą kviečiame susipažinti su išskirtiniu kūriniu – skudučiu, pagamintu iš geležinkelio pabėgių vinies. Jo autorius – žymus lietuvių liaudies muzikos instrumentų meistras Albertas Martinaitis.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos muziejaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė
Skudučiai – tai lietuvių liaudies pučiamasis instrumentas (švilpiamasis aerofonas). Nuo seno Lietuvoje jie buvo gaminami iš tuščiavidurių žolinių augalų stiebų, tokių kaip šventagaršvė ar builis, taip pat iš medžio. Vienu skudučio vamzdeliu išgaunamas tik vienas garsas. Lietuvių tradicijoje skudučiuojama nesurištais skudučiais, dažniausiai groja 2–6 žmonės, turintys po 1–3 skudučius. Ši tradicija išskiria lietuvius iš kitų tautų, kuriose analogiški vamzdeliai suderinti surišami į vientisą instrumentą ir jais grojamos melodijos, kaip, pavyzdžiui, Moldavijoje ar Meksikoje.
XX a. pradžioje, atgimstant lietuvių kultūrai, atgijo ir skudučiavimas. Trečiajame dešimtmetyje skudučių ansambliai aktyviai kūrėsi mokyklose ir jaunimo organizacijose. XX a. 4–5 dešimtmečiais buvo eksperimentuojama – ieškota gražesnio garso, patogesnių derinimo būdų. Sovietmečiu Lietuvos mokyklose ir kultūros namuose gyvavo gana aukšto lygio skudučių ansambliai, kurie atlikdavo tradicinius skudučių kūrinius ir liaudies melodijų aranžuotes. XX a. 8–9 dešimtmečiais skudučiavimas buvo įtrauktas į bendrojo lavinimo mokyklų muzikos programą.
Pastaraisiais dešimtmečiais skudučiavimas išliko populiarus folkloro ansambliuose. Vėl imta naudoti tradicinius skudučius iš žolinių augalų ir medžio. Visgi kai kurie muzikos instrumentų meistrai įkvėpimo minutę nevengia eksperimentuoti, kurdami išskirtinius, netradicinius skudučius. Štai meistras Albertas Martinaitis yra pagaminęs ne vieną komplektą tradicinių skudučių, tačiau folkloro ansambliuose mėgstami ir žuvelės ar paukštelio formos šio meistro pagaminti akmeniniai skudučiai. Tokiems darbams įkvėpimo suteikia ne tik meistro gebėjimai, bet ir šiuolaikiniai įrankiai. Muzikantai sako, kad „prakalbinti“ akmenį – ypatingai žavu. Savo pomėgį gaminti netikėtus meno kūrinius iš akmens meistras vadina „akmenlige“.
Šioje parodoje pristatomas dar vienas netikėtas Alberto Martinaičio kūrinys – skudutis, pagamintas iš išardytų geležinkelio pabėgių vinies. Meistrui dirbant vienoje iš Šiaulių įmonių, buvo išardytas bėgiais važinėjęs senas „ožinis“ kranas, kurio pagalba buvo kraunami vamzdžiai. Seni šio krano bėgiai taip pat buvo išardyti, o jų dalys būtų patekusios į metalo laužą, tačiau laiku pateko į kūrybingo meistro rankas. Pasak A. Martinaičio, „geležį įkaitini žaizdre iki ryškios raudonos spalvos, o kol atvėsta iki vyšninės – gali kaip molį minkyt“.
Iš pradžių A. Martinaitis 2017 m. iš vinių gamino šokančių angelų skulptūrėles – dovanas Moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ laureatams ir komisijos nariams, taip pat suvenyrus – vinis, surištas mazgu. Vėliau pagamino 7 skudučių komplektą.
Pagaminti skudučius iš stambių geležinių vinių – sudėtingas procesas. Pirmiausiai jau užgrūdintas metalas minkštinamas palaikant šiltuose pelenuose. Tada gręžiamas lėtaeigiu grąžtu, nuolat pilant vandenį, kad būtų aušinamas nuo grąžto sukimosi nuolat kaistantis gaminys. A. Martinaitis pagamino visą 7 suderintų skudučių komplektą, tačiau į muziejų pateko vienas nuo šio komplekto atlikęs skudutis.
Visą skudučių komplektą A. Martinaitis padovanojo Antano Foko vadovaujamam Lietuvos Geležinkelių bendrovės ansambliui. Ansamblis su šiais skudučiais netgi pasirodė laidoje „Duokim garo“. Vėliau, ansambliui iširus, skudučiai atiteko A. Foko vadovaujamam ansambliui „Sutaras“.
PARODOS PABAIGA
