Paroda

Suvalkiečių kanklininkas Kazys Pečkys

1961 m. kanklininką Kazį Pečkį ir jo turėtas dvejas kankles nufotografavo etnografas Balys Buračas (nuotraukos saugomos Vytauto Didžiojo karo muziejuje), tačiau daugiau apie Kazį Pečkį, kaip apie kanklininką, nieko nebuvo žinoma. 2015 m. į Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus fondus pateko Kazio Pečkio kanklių dėklas (deja, pačios kanklės neišliko). Dėklą ir kitų kanklininką menančių daiktų bei nuotraukų dovanojo ir atsiminimais su muziejininkais dalijosi K. Pečkio duktė Aldona Metrikienė, anūkai Juozas Pečkys ir Algirdas Kasperavičius (bandonininkas, ansamblio „Kauno bandonija“ vadovas). Šioje virtualioje parodoje dalinamės tuo, ką pavyko sužinoti.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė

Daugiausia Kazys Pečkys kankliuodavo vienas, sau, tačiau kai namie atsirado pianinas, kartais su pusbroliu sudarydavo kanklių ir pianino duetą. Kankliavo dainas ir giesmes, karinius maršus. Giminaičiai pasakojo, kad Kazys Pečkys kanklėmis skambino Lietuvos kariuomenės orkestre. Artimieji tiksliai atsiminė tik vienos skambintos dainos pavadinimą – „Paklausykite, lietuviai“.

Daugiau

Pianino atsiradimas Pečkių namuose turi įdomią istoriją: per karą kaime buvo apsistojusi vokiečių kariuomenė. Pas Pečkius gyveno majoras ir kareiviai. Majoras buvo atsivežęs pianiną ir juo skambindavo. Kariuomenei traukiantis, pianino išsivežti jis negalėjo, taip instrumentas liko namuose. Vėliau atiteko Kazlų Rūdos gimnazijai.  

Kankliuoti ir skambinti pianinu mokėjo Kazio duktė Ona (1926–2005), šiek tiek kankliavo ir anūkai, todėl kankliavimo būdas įkišant pirštus tarp stygų yra gyvai išlikęs visų artimųjų atmintyje. Kazys Pečkys kairės rankos pirštus laikydavo tarp stygų. Stygas tildydavo pakreipdamas pirštus ir juos priglausdamas tai prie vienų, tai prie kitų. Jas užgaudavo dešine ranka nuo savęs. Braukė per kankles specialiai iš žąsies plunksnos išsidrožtu brauktuku. Stygos buvo metalinės, labai plonos ir, pasak artimųjų, skambėjo „minkštai“. Kanklėms derinti turėjo džiovintą žąsies galvą, kurią nešiodavosi prisirišęs prie šono.

Besklaidant archyvinę medžiagą, dėmesį patraukė kito Sasnavos kanklininko Simono Staknevičiaus (kitur rašoma – Stankevičiaus) nuotrauka, publikuota Antano Miluko (A. Milukas, „Lietuviškas albumas“. Shenandoach, JAV, 1900). Š, M. Buchhalterio fotografija datuotina 1997–1998 m. Joje užfiksuotas kanklininkas Simonas Staknevičius, gyvenęs Sasnavos kaime, taigi visai netoli Kazio Pečkio gimtųjų vietų. Nuotraukoje kanklininkas laiko kankles, labai panašias (gali būti, kad netgi tas pačias) į vienoje iš anksčiau pateiktų Kazio Pečkio nuotraukų. Taigi, kanklininkai galėjo būti susiję ir kankliuoti panašiu būdu (jokių giminystės ryšių tarp Pečkių ir S. Staknevičiaus neaptikta).

Šią medžiagą papildo Lietuvių literatūros ir tautosakos insituto Lietuvių tautosakos archyve saugomi Simono Staknevičiaus anūko Simo Popieros, gyvenusio Saliamo Būdos k. (seniau vadintame Selemos), Šunskų vls., marijampolės apskr., kankliavimo įrašai, 6 kūriniai, kuriuos 1937 m. įrašė Zenonas Slaviūnas. Šio kanklininko nuotraukų nėra išlikę, tačiau pagal muzikos skambesį, garsyną ir atlikimo stilistiką galima manyti, kad kankliuojama panašiu būdu, kaip prisimena Kazio Pečkio artimieji. Pasak Aldonos Metrikienės, Pečkiai, išgirdę Skriaudžių kanklininkus, stebėjosi, kad „dabar jau taip naujoviškai skambina, pirštus ant stygų laikydami“. Vadinasi, anksčiau šeima težinojo vieną jiems įprastą skambinimo būdą – pirštus laikant tarp stygų.

Rekonstravus Kazio Pečkio kankles, bandyta atkurti, koks galėjo būti šių muzikantų kankliavimas.

Senovės valsas. Simo Popieros 1937 m. įrašytą kūrinį rekonstruotomis Kazio Pečkio kanklėmis skambina Laura Lukenskienė. Vaizdo įrašo autorė Laura Lukenskienė, 2021 m.

Iš S. Popieros garso įrašų nustatyta, koks buvo instrumento garsynas ir atlikimo stilius, o S. Staknevičiaus nuotraukoje matoma, kaip kanklininkas laiko pirštus. Tą patį liudija ir Balio Buračo nuotraukoje matomos dėmės ant kanklių viršutinės lentelės, kurios galėjo būti atsiradusios dėl nuolatinio pirštų statymo šioje vietoje. Šie duomenys papildo vieni kitus, todėl hipotetiškai atkurti būdingą šių Sasnavos apylinkių kankliavimo būdą nebuvo sudėtinga.

Atliekant S. Popieros grotus kūrinius rekonstruotomis K. Pečkio kanklėmis, dokumentines žinias papildė ir praktiniai pastebėjimai. Šios kanklės yra šiek tiek platesnės negu įprastos suvalkiečių kanklės, todėl skambinti laikant pirštus ant stygų būtų nepatogu, tačiau labai patogu laikyti jas stačiai ir, pasidėjus rankas ant kanklių, skambinti pirštus laikant tarp stygų, kaip toliau pateikiamame įraše. 

Simo Popieros 1937 m. įrašytą kūrinį rekonstruotomis Kazio Pečkio kanklėmis skambina Laura Lukenskienė. Vaizdo įrašo autorė Laura Lukenskienė, 2021 m.

 

PARODOS PABAIGA

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link