Šiomis dienomis kaip niekad dažnai žiūrime į Europos žemėlapį. Tad nuo to ir pradėkime: valstybė Vakarų Europoje, besiribojanti su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Ispanija ir Andora. Jos krantus ties Biskajos įlanka, Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriais skalauja Atlanto vandenynas, Viduržemio jūra. Apie ką kalbam? Be abejo, apie Prancūziją, nuo kurios sostinės Paryžiaus iki Kauno brėžiant tiesią liniją yra tik šiek tiek daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų. Atrodytų, toli, tačiau pažvelgus į istoriją matyti, kad nuolat buvo judama abiem kryptimis.
Lietuvos ir Prancūzijos politiniai santykiai prasidėjo kunigaikščio Gedimino laiškais popiežiui Jonui XXII į Avinjoną, prancūzų riteriai Lietuvoje lankėsi Kryžiaus karų metu, dinastiniams ryšiams buvo trukdoma, bet ir jų siekiama. XVIII a. Prancūzijos revoliucijos įvykiai turėjo įtakos Abiejų Tautų Respublikos mąstymui ir politiniams įvykiams, ji tapo 1830–1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvių prieglobsčiu. 1900 m. lietuviai dalyvavo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. 1920 m. Prancūzija Lietuvą pripažino de facto, o po dvejų metų – de jure, Lietuvos atstovybėje dirbo poetas Oskaras Milašius.
Lietuvoje buvo skaitoma prancūziška spauda, knygos, grojama iš Prancūzijoje išleistų gaidų, Prancūzija buvo studijų ir koncertinių gastrolių vieta, iš ten į Lietuvą keliavo laiškai, nuotraukose įamžintos akimirkos Paryžiuje. Pirmosios Lietuvos Respublikos Valstybės teatre gastroliavo prancūzų artistai, Lietuvoje buvo rengiami prancūziškos muzikos koncertai. Parodoje apžvelgiami Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų rinkinio XVIII a. pab.–XX a. vidurio eksponatai.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Muziejuje saugomi gražiai įrišti laikraščių „Revue et gazette musicale de Paris“ 1841 m. ir 1838–1839 m. komplektai bei žurnalo „L’illustration“ 1894–1895 m., 1900–1901 m. muzikiniai priedai, žurnalai su gaidomis „Magasin des Demoiselles“ (1864), pristatantys plačią prancūziškos muzikinės kultūros paletę.
Ko gero, seniausias muziejuje saugomas prancūziškas eksponatas yra 1793 m. Paryžiuje išleisto L. Adamo ir L. Lachnitho vadovėlio „Méthode, ou, Principe général du doigté pour le forté-piano: suive d’une collection complète de tous les traits possibles avec le doigté en commençant par les plus aisés jusqu’aux plus difficiles: terminée par un dictionnaire de passages aussi doigtés tirés des auteurs les plus célèbres“ („Metodai ir pagrindiniai principai groti fortepijonu“) pirma dalis.
DaugiauJo autoriai – čekų valtornistas ir kompozitorius Ludwigas Wenzelis Lachnithas (1746–1820) bei prancūzų kompozitorius, fortepijono virtuozas ir žymus pedagogas Louisas Adamas (1758–1848).
Vienos įdomesnių gaidų – prancūzų filosofo, enciklopedisto, kompozitoriaus ir muzikologo Jean-Jacqueso Rousseau (1712–1778) vienaveiksmės operos „Le devin du village“ („Kaimo burtininkas“, 1752) partitūra styginių kvartetui ir balsams, išleista Paryžiuje, Victor Dufaut ir Brutus Dubois leidykloje, datuotina 1810–1842 metais. Beveik idealiai išsilaikiusios knygos viršelyje matomas nenustatyto dovanotojo įrašas „jų ekscelencijoms princesėms Oginskytėms“. Tikėtina, kad tai Mykolo Kleopo Oginskio dukros Amelija Oginskytė-Zaluska (1803–1858) ir Ema Oginskytė-Bžostovska (1810–1871), nuo mažens keliavusios su tėvais, muzikavusios ir kūrusios muziką.
Muziejaus rinkinyje esantys XIX a. prancūziški eksponatai – kamerinės muzikos gaidos, instrumentinės partijos, operų ir baletų klavyrai, libretai. Tai – J. Haydno, J. Pleyelio, L. Kozelucho, A. Garaude, J. B. Cardono, M. Malibrano, T. Labbare, A. Nourrit, C. A. Boulanger Kunze, F. Masini, L. Puget, N. Noroff, G. F. Händel’ioְֹ, D. F. E. Aubero, H. Gennaro-Chretieno ir kitų kūriniai.
Gaidos ir vadovėliai, išleisti XX a., dažniausiai susiję su lietuvių muzikais ir jų studijomis. Tai – E. Chausson, A. Honegger, C. Debussy, G. Bizet ir kitų kūriniai, pedagoginė literatūra.
Elenos Petrauskienės bibliotekoje saugomas išskirtinis eksponatas – knyga „Ainsi font les marionnettes!“ („Šitaip veikia marionetės“), kurioje – pasakos, pritaikytos marionečių teatrui.
Tarp gaidų, susijusių su Prancūzija, yra ir lietuvių kompozitorių S. Čerienės ir A. Račiūno kompozicijos. Londone gimusi JAV lietuvių kompozitorė, dainininkė, chorvedė ir visuomenininkė Salomėja Čerienė (Staniulytė, Mulks, 1899–1970) muzikos pradėjo mokytis Čikagoje, studijas tęsė Konservatorijoje Kaune, kur dirbo Finansų ministerijoje. Ant jos „Klajonių“ viršelio – Vytauto Kazimiero Jonyno, tuo metu studijavusio Paryžiuje, piešinys.
Kompozitorius ir pedagogas Antanas Račiūnas (1905–1984) Paryžiuje Normalinėje muzikos mokykloje studijavo 1936–1939 m. 1933 m. baigė Kauno konservatoriją, J. Gruodžio klasę.
Tarp Kauno ir Paryžiaus vyko kultūriniai-muzikiniai mainai, Kaune gastroliavo prancūzų muzikai, Valstybės teatre dirigavo René-Emmanuel Baton (1879–1940), Joseph Jongen (1873–1953), Gustave Cloez (1890–1970), Albert Wollf (1884–1970), vyko prancūziškos muzikos koncertai, kuriuose koncertavo Lietuvos muzikai. Muziejuje saugomos kelios Kaune gastroliavusios operos solistės Marguerite Monsy (1892–?) fotografijos, jos vizitinė kortelė ir dainininkės Lillie Grandval (1904–2000) fotografija.
Muziejuje saugomos programos pristato dainininkės Lucienne Boyer (1901–1983), Pills et Tabet vardais prisistatinėjusių dainininkų Jacques Pills (1906–1970) ir Georges Tabet (1905–1984), violončelisto Jacques Serres, pianisčių Ady Leyvastre ir Lucette Descaves (1906–1993) koncertines programas.
Kaune vyko prancūziškai muzikai skirti koncertai, kuriuose koncertavo Lietuvos muzikai.
Kompozitorių ir Konservatorijos direktorių Juozą Gruodį į Prancūzijos atstovybę ir į koncertą kvietė Prancūzijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Georges Dulong.
Nemažai įdomios informacijos apie santykius su Prancūzija atskleidžia XX a. I pusės dokumentinis paveldas. Tai – operos solisto Kipro Petrausko darbo sutartys ir laiškai žmonai, menininkų tarpusavio laiškai. Iš Paryžiaus Pranui Adamoniui rašė Mikas Petrauskas, Stasei ir Juozui Gruodžiams rašė V. Jonuškaitė-Zaunienė ir Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, Vytautas Bacevičius rašė Adelei Galaunienei.
Tarp korespondencijos iš Paryžiaus į Kauną – Paryžiaus lietuvių studentų draugijos padėka ir sveikinimas Kiprui Petrauskui.
Ne mažiau iškalbingos Paryžiuje įvairiais tikslais viešėjusių lietuvių muzikų nuotraukos, koncertų programos ir apdovanojimai. Prancūzijoje studijavo ir koncertavo Valstybės teatro solistai Kipras Petrauskas, Veronika Podėnaitė, Stasė Dievaitytė, Adelė Galaunienė, Marija Lipčienė, Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Aleksandras Kutkus, Antanas Kučingis, Balys Dvarionas, Vytautas Bacevičius, Rostislavas Andrejevas ir kiti.
Marija Lipčienė (Marcinkevičiūtė, 1898–1970) dainavimo studijas pradėjo Kaune pas Vladislavą Grigaitienę ir Oresto Marini, 1925–1926 m. jas tęsė Prancūzijoje, Paryžiaus École Normale de Musique pas Ninon Vallin-Mathieu ir Félia Litvinne. 1924–1927 m. Paryžiuje į „Pathe“ plokšteles įdainavo operų arijų, romansų, lietuvių liaudies dainų. Muziejaus fonduose tarp beveik dviejų šimtų su M. Lipčiene susijusių eksponatų yra ir liudijančių apie jos gyvenimą Paryžiuje. Tai nuotraukos su kolegėmis iš Paryžiaus École Normale de Musique ir su Valstybės teatro soliste Vladislava Grigaitiene, kuri pas F. Litvinne tobulinosi anksčiau, 1920 m.
Marija Lipčienė Paryžiuje gyveno su dukrelėmis Aldona ir Jūrate, kurios buvo dažnas fotoobjektyvo taikinys. Dėl jos pomėgio nuotraukose įamžinti savo patirtį Paryžiuje mes galime sužinoti, kur M. Lipčienė lankėsi, kaip rengėsi, vaikų dienotvarkės ir gyvenimo smulkmenas.
Lietuvos operos legenda Kipras Petrauskas (1885–1968) Valstybės teatre pradėjo dainuoti po beveik dešimtmečio veiklos Peterburgo Marijos teatre. Paryžius – viena iš jo gastrolių vietų tarp Milano, Stokholmo, Vokietijos, Ispanijos ir Pietų Amerikos miestų.
Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (1895–1962) Paryžiuje tobulinosi jau būdama Valstybės teatro solistė, į Paryžių išvykusi kartu su Valstybės stipendiją gavusiu vyru, dailininku ir muziejininku Pauliumi Galaune. Čia ji mokėti pas Feliją Litvin, dalyvavo jos rengiamuose mokinių koncertuose.
A. Galaunienė taip pat dalyvavo koncerte Paryžiuje su lietuvėmis operos dainininkėmis Veronika Podėnaite, Stase Dievaityte, kompozitoriumi ir pianistu Vytautu Bacevičiumi.
Valstybės teatro solistas, kariškis ir karo topografas Antanas Kučingis (1899–1983) kartu su kitais operos solistais – Vince Jonuškaite, Aleksandru Kutkumi ir pianistu Baliu Dvarionu – 1934 m. dalyvavo „Journal“ iškilmių salėje vykusiame lietuvių muzikų koncerte, kurį organizavo draugija „La Renaissance Française“ („Prancūzų atgimimas“), globojama Respublikos Prezidento, užsienio reikalų, karo ir nacionalinio švietimo ministrų.
Lietuviškos muzikos koncerto Paryžiuje programa – bukletas iliustruotas solistų ir dirigento nuotraukomis, o dainų tekstai išversti į prancūzų kalbą. Viršelyje – solistė V. Jonuškaitė-Zaunienė su tautiniai drabužiais, toliau – koncerto dirigento Gaston Poulet (1892–1974) ir atlikėjų A. Kutkaus, B. Dvariono, A. Kučingio, Liubovskienės fotografijos. Dviejų dalių koncerte artistai atliko lietuvių kompozitorių (kun. Teodoro Brazio, Stasio Šimkaus, Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Miko Petrausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Jono Bendoriaus, Jono Dambrausko, Juozo Gaubo, Jurgio Karnavičiaus, Vlado Jakubėno, Aleksandro Kačanausko, Juozo Naujalio) kūrinius. Koncerte dalyvavo diplomatai P. Klimas, O. Milašius, latvių, estų atstovai, žymūs muzikai. Kitą dieną 15 min. koncerto fragmentas buvo transliuojamas per Eifelio bokšto radiją.
Nors Prancūzija nepripažino Lietuvos aneksijos, Prancūziją okupavę naciai išpildė sovietų reikalavimą uždaryti Lietuvos atstovybę; po karo diplomatiniai ryšiai vyko iš dalies. 1991 m. rugpjūčio 29 d. buvo atkurti Lietuvos respublikos ir Prancūzijos diplomatiniai santykiai, 1992–1994 m. Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje buvo kompozitorius Osvaldas Balakauskas.
PARODOS PABAIGA
