Paroda

Tarp Kauno ir Paryžiaus

Šiomis dienomis kaip niekad dažnai žiūrime į Europos žemėlapį. Tad nuo to ir pradėkime: valstybė Vakarų Europoje, besiribojanti su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Ispanija ir Andora. Jos krantus ties Biskajos įlanka, Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriais skalauja Atlanto vandenynas, Viduržemio jūra. Apie ką kalbam? Be abejo, apie Prancūziją, nuo kurios sostinės Paryžiaus iki Kauno brėžiant tiesią liniją yra tik šiek tiek daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų. Atrodytų, toli, tačiau pažvelgus į istoriją matyti, kad nuolat buvo judama abiem kryptimis.

Lietuvos ir Prancūzijos politiniai santykiai prasidėjo kunigaikščio Gedimino laiškais popiežiui Jonui XXII į Avinjoną, prancūzų riteriai Lietuvoje lankėsi Kryžiaus karų metu, dinastiniams ryšiams buvo trukdoma, bet ir jų siekiama. XVIII a. Prancūzijos revoliucijos įvykiai turėjo įtakos Abiejų Tautų Respublikos mąstymui ir politiniams įvykiams, ji tapo 1830–1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvių prieglobsčiu. 1900 m. lietuviai dalyvavo Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. 1920 m. Prancūzija Lietuvą pripažino de facto, o po dvejų metų – de jure, Lietuvos atstovybėje dirbo poetas Oskaras Milašius.

Lietuvoje buvo skaitoma prancūziška spauda, knygos, grojama iš Prancūzijoje išleistų gaidų, Prancūzija buvo studijų ir koncertinių gastrolių vieta, iš ten į Lietuvą keliavo laiškai, nuotraukose įamžintos akimirkos Paryžiuje. Pirmosios Lietuvos Respublikos Valstybės teatre gastroliavo prancūzų artistai, Lietuvoje buvo rengiami prancūziškos muzikos koncertai. Parodoje apžvelgiami Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų rinkinio XVIII a. pab.–XX a. vidurio eksponatai.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Ko gero, seniausias muziejuje saugomas prancūziškas eksponatas yra 1793 m. Paryžiuje išleisto L. Adamo ir L. Lachnitho vadovėlio „Méthode, ou, Principe général du doigté pour le forté-piano: suive d’une collection complète de tous les traits possibles avec le doigté en commençant par les plus aisés jusqu’aux plus difficiles: terminée par un dictionnaire de passages aussi doigtés tirés des auteurs les plus célèbres“ („Metodai ir pagrindiniai principai groti fortepijonu“) pirma dalis.

Daugiau

Jo autoriai – čekų valtornistas ir kompozitorius Ludwigas Wenzelis Lachnithas (1746–1820) bei prancūzų kompozitorius, fortepijono virtuozas ir žymus pedagogas Louisas Adamas (1758–1848).

Vienos įdomesnių gaidų – prancūzų filosofo, enciklopedisto, kompozitoriaus ir muzikologo Jean-Jacqueso Rousseau (1712–1778) vienaveiksmės operos „Le devin du village“ („Kaimo burtininkas“, 1752) partitūra styginių kvartetui ir balsams, išleista Paryžiuje, Victor Dufaut ir Brutus Dubois leidykloje, datuotina 1810–1842 metais. Beveik idealiai išsilaikiusios knygos viršelyje matomas nenustatyto dovanotojo įrašas „jų ekscelencijoms princesėms Oginskytėms“. Tikėtina, kad tai Mykolo Kleopo Oginskio dukros Amelija Oginskytė-Zaluska (1803–1858) ir Ema Oginskytė-Bžostovska (1810–1871), nuo mažens keliavusios su tėvais, muzikavusios ir kūrusios muziką.   

Muziejaus rinkinyje esantys XIX a. prancūziški eksponatai – kamerinės muzikos gaidos, instrumentinės partijos, operų ir baletų klavyrai, libretai. Tai – J. Haydno, J. Pleyelio, L. Kozelucho, A. Garaude, J. B. Cardono, M. Malibrano, T. Labbare, A. Nourrit, C. A. Boulanger Kunze, F. Masini, L. Puget, N. Noroff, G. F. Händel’ioְֹ, D. F. E. Aubero, H. Gennaro-Chretieno ir kitų kūriniai.

Elenos Petrauskienės bibliotekoje saugomas išskirtinis eksponatas – knyga „Ainsi font les marionnettes!“ („Šitaip veikia marionetės“), kurioje – pasakos, pritaikytos marionečių teatrui.

Kaune vyko prancūziškai muzikai skirti koncertai, kuriuose koncertavo Lietuvos muzikai.

Nors Prancūzija nepripažino Lietuvos aneksijos, Prancūziją okupavę naciai išpildė sovietų reikalavimą uždaryti Lietuvos atstovybę; po karo diplomatiniai ryšiai vyko iš dalies. 1991 m. rugpjūčio 29 d. buvo atkurti Lietuvos respublikos ir Prancūzijos diplomatiniai santykiai, 1992–1994 m. Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje buvo kompozitorius Osvaldas Balakauskas.

PARODOS PABAIGA

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link