Dabartinis Kauno miesto muziejus atkurtas 2005 m. spalio 20 dieną. Pirmieji eksponatai į muziejų buvo priimti 2007 m., tuomet ir pradėtas formuoti Kauno miesto istorijos rinkinys. O pirmoji archeologinių tyrimų medžiaga muziejų pasiekė 2012 m. Bėgant metams, archeologinių radinių į fondus buvo priimama vis daugiau. Dėl vis didėjančio jų skaičiaus 2018 metais nuspręsta suformuoti atskirą archeologijos radinių rinkinį.
Kauno miesto muziejuje kaupiami eksponatai susiję su Kaunu bei Kauno rajonu. Archeologijos radinių rinkinys nuolatos plečiasi, kiekvienais metais jų priimama vis daugiau, vien per praeitus metus iš archeologų priimta daugiau nei 4 000 daiktų. Didžioji dalis jų – masinė medžiaga, tačiau be jos į muziejų patenka ir daug įdomių bei unikalių eksponatų. Kviečiame susipažinti su keletu unikalesnių archeologinių radinių, saugomų Kauno miesto muziejaus archeologijos radinių rinkinyje.
Kauno miesto muziejaus muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas
Fotografijų autorė Eglė Adomulytė
Segė
Pasaginė segė aguoniniais galais, nedekoruotu lankeliu. Ankstyvaisiais laikais sagų nebūdavo, taigi žmonės drabužius susegdavo segėmis, jų būta įvairių tipų. Šio tipo segės – vienos labiausiai paplitusių Lietuvos teritorijoje. Segė pažaliavusi – ant jos užsidėjusi patina, kuri susidaro oksiduojantis žalvariui.
Radimvietė: Aleksoto g. 6 (Perkūno namas)
Datavimas: XI a.
Medžiaga: žalvaris
Inkaras
Upeivių inkaras. Retas eksponatas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokio tipo inkarų Europoje rasta mažiau nei 5. Įdomu tai, kad datavus inkaro viduje esančią medieną nustatyta ganėtinai tiksli inkaro pagaminimo data – tarp 1510 ir 1605 m.
Radimvietė: Nemuno ir Neries santaka
Datavimas: XVI a. pab.
Medžiaga: geležis ir medis
Bokalas
Molio masė pilka su gana gausia vidutinio grūdėtumo priemaiša. Importuotas iš Reino regiono. Iškiliu ornamentu vaizduojamas biblijinis motyvas – Adomas ir Ieva prie pažinimo medžio. Gaisro metu bokalas apdegęs, suskaldytas, tamsiai pilkos spalvos, ąsa numušta.
XVI a. I pusė. Rasta Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 6.
Kirvis
Barzdos tipo kirvis. Šis kirvis unikalus tuo, kad ant jo yra išlikęs meistro ženklas – trys brūkšniai, sueinantys į vieną tašką, primenantys strėlę ar rodyklę. Šios smaigalyje ir priešinguose brūkšnių galuose išmušta po 3 duobutes, dar keletas duobučių iškaltos padrikai.
Radimvietė: Šv. Gertrūdos 51A
Datavimas: XVII a.
Medžiaga: geležis
Stiklinio ąsočio dalis
Stiklinio ąsočio viršutinė dalis (kaklelis, ąsa, sienelių dalys). Žalsvo stiklo, vietomis padengtas patina. Dekoruotas horizontaliai prilipintomis smulkiomis stiklo juostelėmis prie ąsos tvirtinimo vietų. Kaklelyje suformuotas snapelis. Šis ąsotis – neabejotinai priklausė aukštesniosios klasės atstovams, nes stiklas šiame laikotarpyje dar nebuvo taip plačiai paplitęs ir buvo labai brangus.
Radimvietė: Santakos g. 11
Datavimas: XVI–XVII a.
Medžiaga: stiklas
Sulipusios monetos
Sulipęs Prahos grašis bei Vytauto denaras. Grašis kaldintas 1378–1419 m. Čekiją valdant karaliui Vaclovui IV, o denaras – apie 1400 metus, valdant Vytautui. Šios dvi monetos išskirtinės tuo, kad priklauso Nemuno ir Neries santakoje 2019 m. rastam lobiui, kuriame buvo 71 sidabrinė moneta.
Radimvietė: Krepšinio namai
Datavimas: XIV–XV a.
Medžiaga: sidabras
Pypkė
Olandiško tipo pypkė. Po Europą pamažu plintant tabakui, plito ir tam tikros pypkių mados. Viena iš jų – greičiausiai Hanzos pirklių į Lietuvą atvežta naujo tipo pypkė.
Radimvietė: 43 Kauno kvartalas
Datavimas: XVII a.
Medžiaga: baltas molis – kaolinas
Keptuvė
Trikojė keraminė keptuvė. Viduje dengta žalia glazūra, turi rankeną bei tris kojeles. Prieš kiek daugiau nei 200 m. dauguma žmonių metalinių keptuvių bei puodų neturėjo, taigi maistas būdavo gaminamas tokiuose induose.
Radimvietė: Rotušės a. 1
Datavimas: XVII a.
Medžiaga: molis bei žalios spalvos glazūra
Koklis
Plokštinis herbinis koklis. Profiliuotame heraldiniame skyde atvaizduotas erelis. Po skydu, apačioje, koklis dekoruotas augaliniu ornamentu, aplink visą koklį eina iškilus rėmelis. Tokie ir panašūs prašmatnūs kokliai buvo statuso simbolis.
Radimvietė: Daugirdo g. 2/Rotušės a. 9
Datavimas: XVII a.
Medžiaga: molio keramika ir žalia glazūra
Karūninis koklis
Keraminis karūninis koklis, dengtas polichromine glazūra. Koklis dekoruotas vyro, laikančio profiliuotą heraldinį skydą su karūnuotu ereliu, atvaizdu. Tokio tipo kokliai dažniausiai puošdavo krosnių, priklausančių aukštesniajam socialiniam sluoksniui, viršų (karūną).
Radimvietė: Kauno senamiestis, 41 kvartalas
Datavimas: XVI a.
Medžiaga: molio keramika, polichrominė glazūra
PARODOS PABAIGA
