Paroda

XVII a. šaunamieji ginklai

Šioje virtualioje parodoje pristatomi vertingi archeologiniai radiniai, surinkti archeologų A. Petrulytės ir O. Fediajevo kasinėjimų metu Kauno senamiestyje (20171), Šv. Gertrūdos g. 51A, 2016 m. detaliųjų archeologinių tyrinėjimų metu. Šiais tyrimais siekta nustatyti radinių būklę, ištirti kultūrinį XVII–XIX a. sluoksnį, išsiaiškinti jo susidarymo laiką, užfiksuoti archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių turinčius objektus bei statinių liekanas, surinkti ypatinguosius archeologinius radinius.

XVII a. pradžioje sklypo pietinėje dalyje šalia kitų pastatų pastatomi gynybiniai statiniai. Todėl randama daug archeologinių daiktų, tarp jų – šaunamųjų ginklų metalinės dalys, kurios atspindi sudėtingą miesto gyvenimą ir istorinių įvykių raidą. Viduramžių kultūros istorijoje pastebimas didelis dėmesys ginkluotei, ji tarsi kasdienio gyvenimo būtinybė. Šaunamieji parakiniai ginklai naudoti kare, gynybai, apsaugai ir medžioklėje.

XVII a. pradžioje Kaunas išgyveno didžiausią ekonominį pakilimą, tačiau jį sustabdė XVII–XVIII a. kataklizmai.

Nors karų, badmečių, maro epidemijų Lietuvoje būta ir anksčiau, tiek nelaimių kaip XVII a. viduryje šalis nebuvo patyrusi.

Ji tapo nesibaigiančių karo veiksmų lauku. Valstybės padėtis buvo kritinė. Amžininkai tokį neregėto masto priešų antplūdį net lygino su bibliniu tvanu, apokalipse. XVII a. vidurys laikomas lūžio tašku, nuo kurio prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos nuosmukis.

Kauną okupavus maskvėnų  ir švedų kariuomenėms, prasidėjo badas, paskui maro epidemija. Dėl to visiškai pakito miesto demografinė padėtis – dėl katastrofiško gyventojų mažėjimo žlugo ūkis, nunyko pats miestas. 

Parodoje eksponuojami šaunamieji ginklai – permainingos ir dažnai tragiškos istorijos XVII–XVIII a. Kaune liudininkai.

Parodą parengė Kauno miesto muziejaus archeologijos rinkinio saugotoja Eglė Jesulaitytė

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link