Styginiai muzikos instrumentai

Yra dvi styginių instrumentų grupės. Vienos grupės instrumentais garsas išgaunamas braukiant stryku per stygas, kitos grupės – garsas išgaunamas pirštais užgaunant stygas. 

Styginiai instrumentai pagaminti iš medžio. Žinoma, buvo nemažai bandymų styginius instrumentus gaminti iš kitokių medžiagų, bet paaiškėjo, kad nė viena medžiaga nėra tokia tinkama kaip paprastas medis. 

Strykiniams instrumentams gaminti naudojamas klevas, eglė bei juodmedis. Tačiau eglę galima keisti kėniu ar alksniu, klevą – buku, o juodmedį…

Jis – pats mažiausias, aukščiausiai skambantis strykinis instrumentas, turintis keturias stygas, atsiradęs Italijos šiaurėje. 

Jis – strykinis muzikos instrumentas, dažnai vadinamas vyresniu smuiko broliu, nes yra šiek tiek didesnis už smuiką, buvo pagamintas apie 1500 metais Europoje, tačiau tik XVIII a. įvertintas kompozitorių. 

Ji – taip pat strykinis muzikos instrumentas, nes yra smuiko sandaros ir pavidalo, skiriasi tik jos dydis. Dėl skambaus ir vibruojančio tembro ji yra pats lyriškiausias instrumentas. 

Pavadinimas „violončelė“ kilęs iš italų kalbos, kuris reiškia… 

Pats didžiausias, net 4 metrų aukščio instrumentas su trimis stygomis, kurį sukurti užsakė kompozitorius Hektoras Berliozas.

Didžiausias ir žemiausiai skambantis, 190 cm ilgio, 60 cm pločio instrumentas, kuriuo grojantis muzikantas turi stovėti arba sėdėti ant aukštos kėdės.

Pošetė – mažas smuikelis, kurio ilgis tik 20–35 cm. XVI–XIX a. naudodavo šokių mokytojai.

Muzikantas, grojantis strykiniu muzikos instrumentu, naudoja braukomąjį griežiklį.

Stryko virbas (pagrindas) yra gaminamas iš braziliško fernambuko arba skroblo.

Visi styginiai muzikos instrumentai yra tuščiaviduriai.