Kauno mieste archeologiniai tyrimai vyksta kasmet. Jų metu dažniausiai tiriamas Kauno miesto senamiestis ir jame per ilgus metus susidaręs kultūrinis sluoksnis. 2022 metais archeologų dėmesio sulaukė ir sklypas, kuriame stovi Dominikonų bažnyčia (Vilniaus g. 31). Jame buvo vykdomi detalieji archeologiniai tyrimai, o jų metu rasta 210 įvairių archeologinių radinių, pasakojančių tiek apie senojo Kauno, tiek apie pačių dominikonų gyvenimą. Šiame straipsnyje norėtume papasakoti apie dominikonų istoriją Kauno mieste ir pristatyti dalį tyrimų metu rastų monetų, jeigu tiksliau – penkias XVII amžiaus monetas, kurios prieš mėnesį buvo įtrauktos į Kauno miesto muziejaus rinkinius.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas
Šios monetos kaldintos Žygimanto III Vazos (1588–1632) valdymo metais. Tai du šilingai, kaldinti iš bilono (sidabro lydinio, kuriame sidabras sudaro mažiau nei 50 % masės), ir trys dviejų denarų nominalo monetos, kaldintos iš sidabro. Daugiausia monetų buvo kaldinama valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui III Vazai. Šiam ekonomiškai sunkiam laikotarpiui būdingos monetų masės ir prabos mažėjimo tendencijos, kurias lėmė karų su Švedija sukelta pinigų infliacija. Ypač daug nukaldinta sidabrinių, šilingų, trečiokų ir auksinių dukatų bei portugalų.
Po nesėkmingo karo su Rusija (1654–1667) krašte kilusi ekonominė suirutė sužlugdė pinigų ūkį ir sukėlė hiperinfliaciją. Pagrindine moneta tapo variniai šilingai, kurie milžiniškais kiekiais buvo kaldinami Ujazdovo, Olyvos, Vilniaus, Lietuvos Brastos, Kauno ir Marienburgo kalyklose. Pinigų reforma, kuria bandyta šiek tiek stabilizuoti ekonomiką, pradėta įgyvendinti tik 1659 metais, valdant Jonui Kazimierui.
Visos penkios monetos iš Dominikonų bažnyčios tyrimų, aprašomos šiame straipsnyje, kaldintos sąlyginai netoli buvusiose pinigų kalyklose: dviejų denarų monetos – Vilniaus pinigų kalykloje, o šilingai – Rygos. Įvairiais laikotarpiais pinigų kalyklos išsiskyrė tam tikrais skiriamaisiais simboliais, kurie buvo naudojami kaldinant monetas. Šiuo atveju ant dviejų šilingų monetų matomas Rygos miesto herbas, o ant trijų dviejų denarų nominalo monetų – Vytis. Būtent iš šių simbolių galima nustatyti, kurioje kalykloje buvo nukaldintas konkretus pinigas. Įdomu tai, jog tarp rastų monetų nebuvo nė vienos, nukaldintos dabartinės Lenkijos teritorijoje buvusiose pinigų kalyklose. Remiantis šia informacija, galima daryti prielaidą, kad nukaldinti pinigai dažniau cirkuliuodavo arčiau jų nukaldinimo vietos.
Ne mažiau įdomios informacijos apie Kauno istoriją suteikia ir šių monetų radimo vieta. Sklype, kuriame vykdyti archeologiniai tyrimai ir rastos straipsnyje aprašomos monetos, stovi Kauno Švč. Sakramento (Dominikonų) bažnyčia. Ji pradėta statyti 1678 metais, o pabaigta – 1690 metais.
Dominikonų istorija prasideda XIII a. pradžioje, kai šv. Dominykas Guzmanas (1170–1221) įkūrė Pamokslininkų ordiną. Popiežius Honorijus III jį patvirtino bulėmis 1216 m. gruodžio 22 d. ir 1217 m. sausio 21 d. Nuo įkūrėjo Dominyko vardo jis paprastai vadinamas dominikonų ordinu (Krikščionių bendruomenės besikuriančioje Europoje, 2006).
Dominikonų istorijos pradžia Lietuvoje – Mindaugo krikštas, nes 1251 metais mūsų vienintelis karalius krikštą priėmė iš Kulmo vyskupo, dominikono Henriko rankų (Compendium Historiae Ordinis Praedicatorum, 1930). Po Mindaugo mirties, Lietuvai vėl tapus pagoniškai, dominikonų istorija Lietuvoje nutrūko, nes tik 1323 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose kvietė į Lietuvą atvykti dominikonus ir pranciškonus. Galutinai dominikonų ordinas Lietuvoje įsitvirtino 1501 metais, kai Vilniuje buvo įsteigtas dominikonų ordino konventas (Litewska prowincja dominikanow, 2004).
Kaune dominikonų ordino pradžią galima tapatinti su D. Narkevičiaus dovana šiam ordinui, datuojama 1631 metais. Iki 1678 m. Seimo, patvirtinusio Kauno dominikonų turtą, jie suspėjo įsigyti nemažai nekilnojamojo turto Kauno mieste. Dominikonų posesijos buvo didinamos abiejose Didžiosios Vilniaus gatvės pusėse – tiek kairėje, kur buvo statoma bažnyčia ir vienuolynas, tiek dešinėje, kur stovėjo anksčiau minėtas D. Narkevičiaus namas (Kauno dominikonų istorija ir paveldas, 2026). Apibendrinus dominikonų ordino istoriją Kauno mieste, galima pastebėti, kad šiame straipsnyje aprašomos monetos datuojamos XVII a. pr., o dominikonų bažnyčia pradėta statyti tik 1678 m., praėjus beveik 20 metų po pinigų reformos. Todėl galima daryti išvadą, kad archeologinių tyrimų metu surastos monetos greičiausiai buvo pamestos iki bažnyčios statybos pradžios. Šios monetos patvirtina Vilniaus g. esančio sklypo, kuriame stovi Švč. Sakramento bažnyčia, svarbą tuometiniame Kaune ir liudija aktyvų šio sklypo ir jame stovėjusių pastatų naudojimą dar iki bažnyčios pastatymo. Šie faktai suteikia informacijos apie Vilniaus g. urbanistinę evoliuciją bei XVII a. vykusius procesus, susijusius su dominikonų ordinu ir šių procesų atneštus pokyčius.
Į Kauno miesto muziejaus rinkinius atkeliavo penkios monetos – du Žygimanto III Vazos šilingai bei trys dviejų denarų nominalo monetos. Abu šilingai kaldinti Rygos monetų kalykloje XVI a. pradžioje. Dėl kalimo matricų nelygaus atspaudo tikslios kalimo datos nustatyti neįmanoma. Šilingai pagaminti iš bilono – brangiojo metalo, dažniausiai sidabro lydinio, kuriame daugiau nei 50 % sudaro pigus metalas, dažniausiai varis. Visos trys dviejų denarų monetos nukaldintos Vilniaus monetų kalykloje 1620, 1621 ir 1626 metais. Jose taip pat pastebimas nelygus kalimo matricų atspaudas, tačiau dėl monetos dizaino tikslus datavimas įmanomas. Dviejų denarų monetos pagamintos iš žemos prabos sidabro (sidabras lydinyje sudaro daugiau nei 50 % masės). Šios monetos atveria langą į XVII a. Kauno istoriją ir kaitą bei leidžia prie jos prisiliesti. Tikimės, kad Kauno miesto muziejų pasieks dar ne vienas įdomus radinys iš Kauno miesto archeologinių tyrimų, padėsiantis giliau pažinti iki šiol neatrastą Kauno miesto istoriją.
PARODOS PABAIGA
