Orams pamažu rudenėjant, o obuoliams – raudonėjant, sodininkai ir jų žmonos pradeda planuoti. Kas pyragus kepti, obuolienes virti, sūrius ir džiovintus obuolius ruošti, o kas – sidrą, vyną ir gal net obuolių brendį gaminti. Muziejininkai akies krašteliu žvilgtelėjo į dviejų sodininkų – kompozitorių, dirigentų, Kauno ir Klaipėdos konservatorijų vadovų – Juozo Gruodžio ir Stasio Šimkaus laisvalaikį.
Tos pačios kartos, beveik vienmečiai, J. Gruodis bei S. Šimkus ir bičiuliavosi, ir pykosi. Ir viena, ir kita jie, rodos, darė su malonumu ir pasiskonėdami – ko verti vien jų ginčai spaudoj.
Muzikai turėjo apie ką padiskutuoti. Kaip rašo S. Gruodienė, „Šimkus pripažįsta, kad iš visų muzikų jam esą indomiausi pasikalbėjimai muzikos klausimais su Gruodžiu“. Matyt, ir jai tie pokalbiai patiko, nes S. Šimkų ji apibūdino kaip „labai indomų“ svečią.
Vieno kompozitorių pokalbio metu S. Šimkus iškėlė valios klausimą. Nes jis įtikinėjo ją – valią – turįs. „Padėkim čerką, – perpasakoja S. Šimkaus kalbas S. Gruodienė. – Pripiltą jis nori ją išgerti, bet negersiąs, nes pas jį esanti didelė valia. Čerka stovi keletą minučių pripilta, o po ne daugiau penkių minučių jis sako: o dabar galiu ir išgerti įrodęs valią.“
„Su Šimkum indomiai praleidom laiką“, – rašo S. Gruodienė ir prisimena kitą atsitikimą. Tą kartą pas Gruodžius jau įsisvečiavęs S. Šimkus pasiūlė važiuoti į Panemunę pas jo pažįstamą, gaminantį puikų naminį obuolių vyną. „Iš tikrųjų vynas gardus gerti ir mes juo vaišinamės, o paskui jo dar keletą bonkų susiperkam išsivežti“, – rašo S. Gruodienė. Tačiau „išėjus į orą“ jai jau sukasi galva, kaip, beje, ir J. Gruodžiui. O kelias jau veda nebe namo, koks buvo pirminis planas, o „stačiomis pakriūtėmis“, mašina „svaidosi skersai kelio“. O „stiprios valios“ S. Šimkus, sėdintis mašinos priekyje šalia J. Gruodžio ragauja vyną toliau – pas pardavėją jis net apsirūpino stikline ir siūlo J. Gruodžiui. Kol įsilinksminę vyrai ieško vietelės sustoti ir paiškylauti, susirūpinusi S. Gruodienė tyliai atsikrato nupirkto vyno: „Aš vieną po kitos ištrenkiau visas bonkas iš mašinos ir jie nei vienas nepajuto.“
Regis, garbūs kūrėjai nepatikėjo taip greit išgėrę visą vyną ir netgi pyktelėjo, tačiau iškyla tuo ir pasibaigė – S. Šimkus parvežamas namo į Fredą, o Gruodžiai grįžta namo, Gruodienei akylai stebint J. Gruodžio vairavimą ir, reikalui esant, pasiruošus pulti į pagalbą.
„Reikia vengti to, kas sveikatai kenkia ir gali padaryti didelių nelaimių, nors ir labai jie būtų pageidaujami“, – kitą dieną žmonai sakė J. Gruodis, vis dėlto dėkingas už tai, kad neišgėrė viso puikaus obuolių vyno. O ką sakė S. Šimkus, nežinome. Tačiau atsitiktinai ar ne, abiejų soduose vešėjo obelys. Matyt, pyragams…
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
