Į Lietuvą galiausiai atėjo kalendorinė vasara, o muziejininko, pagarbiai palinkusio virš eksponatų, galvoje – atostogos… kelionės, jūra, naujos pažintys. Kokios dar kelionės? – paklausite, kokios atostogos? Mes net koncertų pasiilgome!
Tad bent pasvajokim. Šiandien, pavyzdžiui, apie Argentiną ir koncertą Buenos Airėse.
Bet kas gi bendro tarp Kauno miesto muziejaus ir Argentinos? Ogi eksponatai!
1929 metais Argentinoje gastroliavo K. Petrauskas su rusų operos trupe, o 1936 metais – Valstybės teatro solistų grupė. Atkūrus nepriklausomybę ten koncertavo Kauno valstybinis choras ir Kauno styginių kvartetas.
Muziejuje saugomos šiuos įvykius menančios fotografijos, programos, laiškai, spaudos iškarpos ir net plokštelės, kurias įdainavo Argentinos lietuvių choras „Santa Cecilia“.
Bet šiandien – apie fotografiją, kurioje įamžintas lietuvių vakaro Buenos Airėse salės vaizdas. Prie nuotraukos priklijuotas 1937 m. liepos 8 d. (Nr. 355) „Argentinos lietuvių balso“ straipsnis su skambia antrašte „Benefiso vakaras buvo triumfališkas“ apie šį ypatingą vakarą.
Nadas Giedraitis straipsnyje aprašo vakarą „José Verdi“ klube, kuris pasižymėjo „turtinga programa“! Žurnalistas pateikia išsamią vakaro ataskaitą: „Lietuvos“ draugijos „Vilties“ teatras suvaidino Jono Skinkio komediją „Pavogtoji sužadėtinė“, „Liaudies teatras“ – Svyrūnėlio „Religija praktikoje“. Tada scenoje pasirodė šokėjos iš „A. L. Balso“, grojo Sporto klubo „stygų orkestras“, vadovaujamas Igno Andrijausko, ir dar dainininkai: A. Šimaitis, J. Želionis, A. Iešmanta ir „vietinis“ F. Movio. Ir tik tuomet „beneficiantai“ – jaunutės baleto žvaigždės, „stilingais lietuviškais tautiniais rūbais pasipuošusios“ panelės Olga Šimaitytė ir Genė Paulauskaitė, o joms „didele gitara skambina lietuvišką suktinį“ jaunasis G. Černiauskutis. Žurnalistas pažymėjo džiaugsmo ašaromis suvilgytas blakstienas ir kalbas salėje – „daugelis lietuviukų kalba savo tėveliams: „Yo tambien quiero bailar lietuviškai!“ (Aš taipgi noriu lietuviškai šokti!). Jaunieji atlikėjai atliko dar daug numerių, jiems „pianu“ akompanavo Pr. Krapavičius Jr., o tuomet (dievaži, kyla pavydas!), „lietuviškoms „Lyros“ ir „Liaudies teatro“ orkestroms pakaitomis per perstolio griežiant linksmi jaunimo šokiai tęsėsi iki 4 val. ryto.“
Kaip praneša žurnalistas, vakaras „gerai pasisekė ir materialiniu atžvilgiu“, bet finansinę ataskaitą žada pateikti kitame laikraščio numeryje, dar informuoja, jog „beneficiantai“ buvo fotografuojami, gavo daug gėlių, į vakarą atvyko lietuviai ir iš tolimesnių miestų, o „prie „José Verdi“ teatro stovėjo keliolika lietuviškų automobilių.“ N. Giedraitis nepatingėjo išvardinti visų aktorių, šokėjų, garbių svečių ir net tvarką prižiūrinčių vyrų pavardžių!
Virš straipsnio randame komentarą, užrašytą mums nežinoma ranka: „Žinoma, čia organizavo tik kairejai – ni katalikai ni Nacionalistai ne dalivavo.“
Žvilgtelėjom ir į reklamas kitoje iškarpos pusėje. Ten reklamuojamos kelionės „į KAUNĄ per KIEL kanalą“ laivais „G. A. L.“, medicinos, fotografijos paslaugos ir siuvėjas Emilio Šinkas („Kostiumas su dvejomis kelnėmis nuo 66 dolerių“).
Čia svajonė išsisklaido. Muziejininkas atsidūsta ir vėl palinksta prie eksponatų…
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
