Kauno gyvenimo pokyčiai XIX a. 1-oje pusėje
Pokalbių cikle „Pakalbam? Istorikai apie…“ šįkart norisi nusikelti net kelis šimtus metų atgal. Nors daugybė svarbių Kaunui temų iškilo XX a., ypač Laikinosios sostinės periodu, tačiau kai kurios aktualios miesto tradicijos formavosi jau gerokai anksčiau. Ypač mažai viešojoje sąmonėje atspindėta XIX a. pradžia, kai Lietuvos valstybės nebelieka, nepriklausomybės atkūrimas dar toli, ir atrodo, kad nėra apie ką diskutuoti. Tačiau tuo metu Kaune vyksta daug įdomių pokyčių. Atsidūręs Rusijos sudėtyje miestas atskiriamas nuo kitoje pusėje esančių priemiesčių Fredos ir Aleksoto, kurie patenka į Prūsijos valdas. Kokių nepatogumų ir kuriozų tai sukelia svarbiausioms Kauno giminėms? Kaip šia situacija pasinaudoja legendinis karvedys Napoleonas Bonapartas, kurio 200 metų mirties metinės buvo neseniai paminėtos? Kokie svarbiausi asmenys tuomet valdė Kauną ir kaip tai susiję su Požarskio kotletais? Kaip sekėsi miesto administracijai ginti savo interesus nuo carinių valdininkų?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus rasite Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininko dr. Simono Jazavitos pokalbyje su šio laikotarpio tyrinėtoju, vienu iš knygos apie tuometinio Kauno elitą bendraautorių, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Remigijumi Civinsku.
Pokalbių cikle „Pakalbam? Istorikai apie…“ kas dvi savaites išgirsite muziejaus istorikų ir svečių pašnekesius Kaunui ir Lietuvai svarbiomis, tačiau neretai viešojoje erdvėje daug dėmesio nesulaukiančiomis temomis.
Pokalbių ciklą iš dalies finansavo:
