Įrašas

Kauno miestas ir naujoji pilis

Kauno pilis mena

XV a. pirmąjį dešimtmetį neabejotinai galima vadinti Lietuvos istorijos lūžio periodu. 120 metų trukęs Vokiečių ordino ir Lietuvos karas pasiekė kulminaciją. Per trumpą taikos laikotarpį iki Žalgirio mūšio Kauno vietovėje įvyko reikšmingi pokyčiai.

Po 1404-aisiais sudarytos Racionžo taikos, Kaunas atsikratė nuolatinių susirėmimų alinamo krašto naštos. Atvykdami derybų su Lietuvos valdovu Vytautu, Vokiečių ordino nariai galėjo įvertinti vietovės tarp Nemuno ir Neries strateginę reikšmę ne tik karine, bet ir prekybine prasme. Tikėtina, kad Kaunas dar karų metu buvo pastebėtas pirklių iš gretimų Hanzos miestų kaip labai patogi vieta įsikurti. Maždaug nuo 1400-ųjų ant Nemuno kranto kartu su Vytauto bažnyčia pastatytame mediniame vienuolyne įsikūrė iš Vilniaus atvykę broliai pranciškonai. Šalia turėjo atsirasti amatininkų bendruomenė, be kurių paslaugų neapsieidavo net ir patys kryžiuočių kariai. Šiems galutinai apleidus Kauną, į naują „laisvąją ekonominę zoną“ pradėjo plūsti pirkliai.

1408 metais, vieną ketvirtadienį apie Šv. Valentino dieną, Lietuvos valdovas Vytautas Didysis, viešėdamas savo dvare Birštone, Magdeburgo teisės pagrindu suteikė Kaunui miesto privilegiją.

Nors šis dokumentas iki mūsų dienų neišliko, jo turinys buvo rekonstruotas pagal vėlesnę 1463 m. Kazimiero Jogailaičio privilegiją Kauno miestui. Pagrindiniai dalykai, reglamentuojami miestams suteikiamose privilegijose, būdavo savivalda, miesto teisė ir asmeninė miestiečių laisvė. Tačiau vien tik surašytų taisyklių neužteko, reikėjo praktinės paskatos ir lengvatų, kad miestiečiai turėtų pagrindą kurtis naujoje vietoje. Kunigaikštis Vytautas Kaunui dovanojo didelius žemės plotus kairiajame Nemuno krante nuo Jiesios iki Nevėžio žiočių. Ten kauniečiai galėjo kirsti mišką ir dirbti žemę. Pačiame mieste valdovo buvo įsteigtos trys įmonės – svarstyklės, vaškinė ir karpykla. Jos surinkdavo pajamas į miesto iždą. Tokiu būdu Kaune kūrėsi miesto infrastruktūra bei patraukli aplinka kitų kraštų pirkliams atvykti, prekiauti ir apsigyvenus tapti miesto gyventojais.

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link