Šiais metais minime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines. Neseniai „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje kvietėme susipažinti su „Lituanicos“ skrydžio atminimu sovietmečiu bei Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) sudarytais albumais šia tema.
Šioje virtualioje parodoje pristatomas vienas iš keturių albumų apie Darių ir Girėną „Šešios džiaugsmo ir liūdesio dienos“. Albumą Kauno miesto muziejui 2022 m. padovanojo S. Lukošiaus dukros Gražina Lukošiūtė ir šviesaus atminimo Danutė Būgienė. S. Lukošius albumą sudarė 1983 m. minint „Lituanicos“ skrydžio 50-ąsias metines. Vaizdų reprodukcijomis ir jas aiškinančiais tekstais albume pavaizduoti reikšmingesni skrydžio per Atlantą fragmentai, detaliai aprašoma „Lituanicos“ avarija, aptariamos žūties versijos. Iš spaudos šaltinių atkuriamos paskutinės minutės iki nelaimės bei lėktuvo avarija. Toliau – kopijuoti vaizdai, kuriais pasakojama apie lakūnų šermenis, palaikų sutiktuves Štetine, Karaliaučiuje ir Kaune. Dalyje nuotraukų matoma iškilminga Dariaus ir Girėno palaikų palyda į arkikatedrą baziliką, iškilmingos laidotuvės Kaune, laidotuvių inscenizacija JAV, informacija apie oro paštą.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Gediminas Kasparavičius
1983 m. S. Lukošius sudarė bent tris skirtingų pavadinimų albumus: „Darius ir Girėnas. Tarybiniais metais“, „Darius ir Girėnas. Tarybiniais metais II“ ir „Darius ir Girėnas. Šešios džiaugsmo ir liūdesio dienos“. Be to, įvairaus formato, skirtingai atrinktų nuotraukų albumų „Darius ir Girėnas. Šešios džiaugsmo ir liūdesio dienos“ buvo sukurti 8 vienetai. Visi šie albumai skirti 50-osioms „Lituanicos“ skrydžio metinėms paminėti.
Albumo pavadinimas „Darius ir Girėnas. Šešios džiaugsmo ir liūdesio dienos“ simbolizuoja 1933 m. liepos mėnesio laikotarpį (liepos 15–20 d.). Pirmosios dvi skrydžio dienos liepos 15–16 d. buvo džiaugsmo ir lūkesčių dienos, kai Darius ir Girėnas skrido per Atlantą ir Europos žemyną. Kitos keturios dienos, liepos 17–20 d., simbolizuoja gilaus liūdesio ir gedulo laiką, t. y. kai įvyko „Lituanicos“ avarija ir žuvo Darius ir Girėnas. Jų palaikai buvo parskraidinti iš Vokietijos, o šį įvykį lydėjo gedulingos žuvusių lakūnų sutiktuvės ir iškilmingos laidotuvės Kaune.
Iš tuo metu prieinamų šaltinių albume grafiškai buvo atkurtas „Lituanicos“ skrydžio maršrutas. Jo skaičiavimus atliko matematikas Alfonsas Bačinskas, o nubraižė inžinierius Aidas Rimša. Maršruto planas sovietmečiu buvo eksponuojamas Kauno valstybiniame istorijos muziejuje (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus), šalia „Lituanicos“ nuolaužų.
Šioje nuotraukos reprodukcijoje Dariaus mama Augustina Degutienė. 1933 m. liepos 16 d., sekmadienį, Dariui ir Girėnui skrendant per Atlanto vandenyną, Dariaus motina A. Degutienė Čikagoje meldėsi už lakūnų sėkmę. Tuo pat metu Darius ir Girėnas baigė perskristi vandenyną iš Šiaurės Škotijos Kylio miesto kryptimi.
Avarijos vietovės planą sudarė S. Lukošius iš Petro Jurgėlos knygos „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ (1935). „Lituanicos“ skrydžio kreivę nubraižė ir planą sudarinėjo inžinierius A. Rimša.
Nuotraukos reprodukcijos kairėje pusėje – „Lituanicos“ nuolaužos, lėktuvo uodega. Dešiniau – „Lituanicos“ korpuso nuolaužos, parvirtusios ant šono, subyrėjusios į šipulius, beformę masę. Kairėje matyti Vokietijos pareigūnai, saugantys avarijos vietą. Avarijos aikštė aptverta lynu, kad vietiniai gyventojai nevaikščiotų ir nerinktų suvenyrų. Po nuotrauka albume įklijuota oranžinė skiautelė. Ją S. Lukošiui dovanojo „Pramprojekto“ kolega Juozas Skeivys, kuris lėktuvo dangos audinio fragmentą atsipjovė 1933 m. liepos mėn. iš krūvos „Lituanicos“ nuolaužų aviacijos dirbtuvėse.
Nuotraukos reprodukcijoje – su šaknimis išversta ir sudraskyta pušis. „Lituanica“, per avariją netekusi sparnų, krisdama žemyn į pušynėlį, trenkėsi į 20–25 cm storio pušį. Plieninis propeleris nukirto pušies vainiką ir jį nusviedė pirmyn. Lėktuvo korpusas su varikliu trenkėsi į pušį. Ją su šaknimis išvertė, o propeleris jos kamieną sudraskė į šipulius, su didele jėga į savo įvorę įsuko pušies medžio pluoštus („Lietuvos aidas“, nr. 192, 1933 m., p. 228).
1933 m. liepos 17 d. informaciniame spaudinyje publikuota žinia apie sudužusią „Lituanicą“.
Dariaus ir Girėno palaikai buvo pašarvoti Soldino kapinių koplyčioje. 1933 m. liepos 19 d., trečiadienio rytą, Vokietijos visuomeninių ir politinių organizacijų atstovai, atvykę išlydėti Darių ir Girėną, padėdavo Soldino koplyčioje prie jų karstų vainikus ir pastovėdavo garbės sargyboje. S. Lukošiaus reprodukcija iš žurnalo „Laiko žodis“ (nr. 14, 1935 m.).
Dariaus ir Girėno palaikai iš Soldino keliavo į Štetiną, iš kur oro linijų bendrovei „Deruluft“ priklausančiu lėktuvu buvo išgabenti į Karaliaučių. Palaikus lydėjo inžinierius Kęstutis Bulota, kapitonas Vladas Morkus ir dr. Viktoras Kaupas. Mieste prie Priegliaus juos pasitiko Lietuvos konsulas Karaliaučiuje Jonas Budrys bei Vokietijos pareigūnai, visuomeninių draugijų atstovai.
Paskutinė Dariaus ir Girėno kelionė. Lietuvos aviacijos devynių lėktuvų eskadrilė Kybartus pasitiko iš Karaliaučiaus skrendantį lėktuvą su lakūnų palaikais. Eskadrilės grupė lydėjo lėktuvą iki pat Kauno, prie Aleksoto aerodromo atsiskyrė ir nusileido aerodrome. Palaikus gabenantis lėktuvas pasisveikindamas su Kaunu tris kartus aplink jį apskrido ir ratu pradėjo leistis į aerodromą.
Dariaus ir Girėno karstai apdengiami Vyčio Kryžiaus ordino vėliavomis. Plk. Jonas Mačiulaitis perskaitė Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktą, nurodantį, kad Darius ir Girėnas po mirties yra apdovanojami Vyčio Kryžiaus V-ojo laipsnio ordinais. Priėjęs apdengia karstus Vyčio Kryžiaus vėliavomis. Tuo metu orkestras grojo Lietuvos himną.
Dariaus ir Girėno laidotuvių gedulinga eisena per Vytauto Didžiojo tiltą. Eisena prasidėjo nuo Aleksoto aerodromo ir vedė į Kauno arkikatedrą baziliką.
Nuotraukoje nešami gedulo vainikai. Gedulo vainikus žuvusiesiems pagerbti skyrė Vyriausybės nariai, giminės, artimieji, kariuomenės, sporto organizacijų, diplomatinių tarnybų atstovai ir kt.
Dariaus ir Girėno iškilmingos laidotuvės baigėsi Kauno miesto kapinių medinėje koplyčioje. Po gedulingų kalbų karstai su Dariaus ir Girėno palaikais buvo padėti ant pakylos. Aplinkui apdėti vainikais ir gėlių puokštėmis. Garbės sargybą ėjo visuomeninių organizacijų atstovai. Tris dienas iš visos Lietuvos vyko žmonės su vainikais ir gėlėmis, norėdami pagerbti žuvusius lakūnus.
Darius ir Girėnas buvo pirmieji tarpkontinentinio oro pašto lakūnai, pergabenę pirmąjį oro paštą iš JAV į Europą. Lakūnai gabeno iš viso 983 laiškus. Po „Lituanicos“ tragedijos vokus be adresų Lietuvos paštas perdavė Lietuvos aeroklubui. Šis specialiu antspaudu vokus suantspaudavo ir įteikė Dariaus ir Girėno artimiesiems.
PARODOS PABAIGA
