Gimęs ir augęs Lietuvos kaime žymus liaudies skulptorius, medžio drožėjas Ipolitas Užkurnys (1926–2004) turėjo išskirtinį kūrėjo talentą. Pradėjęs drožti nuo 1965 m., sukūrė per 1400 skulptūrų, iš jų – apie 250 skulptūrinių kompozicijų, skirtų ansambliams Lietuvoje bei užsienyje. Apdovanotas sąjunginės ir respublikinės reikšmės I laipsnio diplomais bei garbės raštais, 2000 m. jam suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas. Menininko talentas pasireiškė ne tik skulptūroje, bet ir literatūrinėje kūryboje.
2019 metais Tautinės muzikos skyriaus rinkiniai pasipildė unikalia lūpinių armonikėlių kolekcija, kuriomis menininkas grojo. Tautodailininko, skulptoriaus ir medžio drožėjo paliktoje muzikos instrumentų kolekcijoje – 9 lūpinės armonikėlės, keletas švilpynių, varpai bei kanklės.
Savo skulptūrose ir skulptūrinėse kompozicijose I. Užkurnys dažnai vaizduoja muzikantus – kanklininkus, varpininkus, armonikininkus, dūdorius. Muzikuojančio kaimo žmogaus įvaizdis meistrui buvo artimas, nes ir pats mėgo groti.
Vaikystėje ir jaunystėje piemenavęs, I. Užkurnys buvo ir savamokslis kaimo muzikantas, mokėjo pagaminti kerdžiaus triūbą, švilpynę ir jomis groti. Dėl itin stambių rankų I. Užkurnys negalėjo skambinti kanklėmis. Kad išgirstų jų skambesį, stygas užgaudavo medine paties pasidaryta kuokele. Dažniausiai naudodavo lūpinę armonikėlę, kuria groti išmoko taip pat savarankiškai. Niekada muzikos nesimokęs I. Užkurnys mėgdavo ja atkartoti dainų melodijas ir improvizuoti. Kad tai mėgstamiausias meistro instrumentas, liudija ir muziejui dovanota kolekcija. Tai XX a. pradžioje ir viduryje pagaminti instrumentai, kokiais mėgo groti liaudies muzikantai.
Už išsaugotą kolekciją Kauno miesto muziejus dėkoja Auksei Aurelei Užkurnienei.
Kauno miesto muziejaus rinkinio saugotoja Eglė Adomulytė
Ipolitas Užkurnys savo dirbtuvėse Vilniuje 1980 m.
Lūpinė armonikėlė „Lark“, diatoninė (C), metalinė, mėlynos spalvos su mediniu rankų darbo rėmeliu, su dėžute. Pagaminta XX a. II pusėje Kinijoje. Mėgstamiausiai armonikėlei meistras padirbo medinį dėkliuką-laikiklį, kad savo stambiomis rankomis galėtų patogiau pasiimti instrumentą.
Lūpinė armonikėlė „Golden Butterfly“, vienpusė, plastikiniu pagrindu, su dėžute. Pagaminta Kinijoje, XX a. vid.
Lūpinė armonikėlė „Golden Butterfly“, vienpusė, plastikiniu pagrindu, su dėžute. Pagaminta Kinijoje XX a. vid.
Lūpinė armonikėlė „Hero“, chromatinė, plastikiniu pagrindu, su dėžute. Pagaminta XX a. 7 dešimtmetyje Kinijoje.
Lūpinė armonikėlė „Folk Blues“, viepusė, plastikiniu pagrindu, su dėžute. Pagaminta Japonijoje XX a. vid.
Vokiška armonikėlė „Echo“, dvipusė, mediniu pagrindu, su dėžute. Pagaminta XX a. 2 dešimtmetyje – kiekvieno liaudies muzikanto svajonė. Pasakojama, kaip piemenaudami vaikai ilgai taupydavo pinigus šiai armonikėlei, kuria paskui galėjo groti visą gyvenimą, nes „Hohner“ firmos instrumentai buvo ypač patvarūs bei kokybiški.
Lūpinė armonikėlė „Tosca“. Dvipusė, mediniu pagrindu, dekoruota art deco stiliumi. Instrumentą sudaro įmontuotos keturių tonacijų skalės, po dvi kiekvienoje pusėje. Lūpines armonikėles „Tosca“ XX a. 3 deš. pradėjo gaminti „Hohner“ firma Vokietijoje, vėliau šį modelį perėmė kitos gamyklos Vokietijoje ir Brazilijoje.
Lūpinė armonikėlė „Goliath“ No 453, mediniu pagrindu, su metalo plokštelėm ir su dėžute. Pagaminta firmos „Hohner“ XX a. 4 deš.
Lūpinė armonikėlė „Vermona“, dvipusė, su dėžute. Pagrindas mėlyno plastiko su metaliniais dangteliais išorėje. Pagaminta Vokietijoje apie XX a. 6 deš.
PARODOS PABAIGA
