Paroda

Jų kanklės skambės dėl Lietuvos garbės

Rudžių giminės kanklininkai ir kanklių meistrai

XX a. pradžioje aktyvus kanklių muzikos puoselėtojas, Lietuvoje atgaivinęs kankliavimo tradicijas, Pranas Puskunigis sukūrė „Kanklininkų himną“, kuriame keletą kartų pakartojama, kad dainos ir kanklės „Vis per amžius skambės dėl Lietuvos garbės“. Šią dainos eilutę įvairūs kanklininkai iki šių dienų pritaiko savo repertuare dainuodami ją originaliai arba perfrazuodami. Lietuvoje žinomo kanklininko, garsaus kanklių meistro Stasio Rudžio sūnus Kęstutis Rudis 2000 metais, minint S. Rudžio 120-ąsias gimimo metines, tėvo atminimui pagamino kankles su jo portretu ir užrašu: „Mano kanklės skambės dėl Lietuvos garbės“. Ši frazė tiek Rudžių giminėje, tiek kitų kanklių mylėtojų atmintyje saugoma neatsitiktinai – tarpukariu Lietuvoje išryškėjo kankliavimo, kaip tautinio identiteto, savos kultūros saugojimo, išraiška. Kanklės tapo tautiškumo simboliu, o groti jomis reiškė puoselėti meilę Lietuvai. Tai liudija ir Kauno miesto muziejuje saugojami eksponatai: laiškai, nuotraukos, įrašyti žmonių pasakojimai bei tautiniais motyvais dekoruoti muzikos instrumentai.

Iki šių dienų S. Rudžio gamybos kanklių išliko labai daug – jos matomos koncertų scenose, privačiose kolekcijose; jų vis dar galima atrasti sendaikčių parduotuvėse. Ir nors daugelis kanklėmis besidominčių žmonių atpažįsta, kad tai – S. Rudžio gamintos kanklės, jų istorijos neretai būna negirdėję. Šioje parodoje pristatoma kanklininkų ir kanklių meistrų Rudžių giminės istorija, kuri tebesitęsia dar ir šiandien!

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė Daiva Morkūnienė

S. Rudis (1880–1949) buvo nagingas stalius, per gyvenimą dirbęs įvairius darbus. Jaunystėje, 1905 m., buvo išvykęs į Ameriką. Ten kurį laiką dirbo batsiuviu. Į Lietuvą S. Rudis grįžo apie 1920–1922 m. Grįžęs į gimtąsias apylinkes, apsigyveno Krekenavoje. Čia su broliu Tadu patys pasistatė namą, pasigamino baldus, įsikūrė ir netrukus susidomėjo kankliavimu.

Kankliuoti S. Rudį paskatino netoli Krekenavos gyvenęs Vytautas Kadžys, kuris aktyviai reiškėsi tuometiniame kultūriniame gyvenime. V. Kadžys vadovavo vietos jaunalietuviams, organizavo jaunųjų ūkininkų ratelius, mokė jaunimą skambinti kanklėmis bei skudučiuoti ir net buvo subūręs Krekenavos skudutininkų ansamblį.

Daugiau

Be to, jis ir pats gamino kankles, o konsultuotis šiuo klausimu dažnai vykdavo pas kanklininką P. Puskunigį. Sudominęs S. Rudį kanklių gamyba, V. Kadžys pasiūlė kartu apsilankyti pas P. Puskunigį pasisemti žinių. Netrukus ir S. Rudis pradėjo gaminti kankles.

S. Rudis visas kanklių detales gamino pats. Be to, jam teko pasidaryti ir specialių gamybos įrankių. Meistro sūnus K. Rudis muziejui dovanojo tėvo pasigamintą presą kanklių detalėms lenkti. Juo būdavo suspaudžiamos medinės lentelės, kurios tokiu būdu įgaudavo kanklių šonams reikiamą formą. Prese yra paties meistro suspaustos 2 lentelės. Po S. Rudžio mirties jos taip ir liko neišimtos, įrankis vėliau nebuvo naudojamas.

Įkvepiantis K. Rudžio noras iš tėvų gautą kankliavimo patirtį perduoti jaunesniajai kartai Rudžių giminės kanklininkų istorijos pabaigą palieka ateičiai.

PARODOS PABAIGA

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link