Šioje parodoje pristatomas pirmasis Stanislovo Lukošiaus fotoalbumų ciklo „Kaunas seniau ir dabar“ albumas „Kauno naujamiesčio architektūra – seniau ir dabar. 1982 m.“ Šiame albume yra 123 fotografijos, atspindinčios, kaip keitėsi Naujamiestis per tris istorinius laikotarpius: Kaunas – gubernijos miestas (1843–1915), Kaunas – laikinoji sostinė (1919–1939) ir Kaunas – tarybinis miestas (nuo 1940 m.).
Fotografijos pažymėtos tiksliomis datomis. Prie jų albume yra intarpų lapai, kuriuose iš eilės surašyti objektų pavadinimai seniau ir dabar. Landšafto fotografijoms skaityti įdėta skaidri plėvelė, kurioje sunumeruoti fotografijose matomi svarbesni objektai. O fotoalbumo gale – priedas, kuriame pateiktos žiūrovų pastabos ir atsiliepimai. Jame daug gražių komentarų apie albumo autorių ir jo fotografijas.
1983 m. balandžio 3 d. 10 val. laidoje „Kauno savaitės aidai“ albumą demonstravo Lietuvos televizija. Autorius trumpai papasakojo apie naująjį albumą ir paminėjo kitus savo sudarytus Kauno miesto albumus.
Stanislovas Lukošius (1906–1997) – ilgametis Pramoninės statybos projektavimo instituto darbuotojas, aistringas fotografas, daugiau nei 30 metų savo nuotraukose jis fiksavo Kauno miesto plėtrą. Kauno miesto muziejaus fonduose saugomas didžiulis S. Lukošiaus fotografijų archyvas – daugiau nei 15 000 negatyvų ir keletas šimtų fotografijų.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus rinkinių saugotoja Virgina Bitinienė
Naujamiesčio panorama apie 1927–1928 m.
Fotografuota nuo Kauno radijo stoties antenų. Fiksuojamas vaizdas tarp Kęstučio g. ir Aleksoto. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalios fotografijos autorius – A. Šulcas.
Naujamiesčio panorama apie 1927–1928 m. Fotografuota nuo Kauno radijo stoties antenų. Fiksuojamas vaizdas tarp Laisvės alėjos ir Donelaičio g. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalios fotografijos autorius – A. Šulcas.
Vaizdai su uždėta skaidria plėvele, ant kurios sunumeruoti fotografijose matomi svarbesni objektai.
S. Daukanto g. 28
SENIAU – Gyvenamasis namas su vaistine. 1969 m.
Gyvenamasis namas S. Daukanto g. ir Vienybės aikštės kampe (dabar toje vietoje – Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai, S. Daukanto g. 28). Namas pastatytas Kaunui esant gubernijos centru.
Jo pirmame aukšte buvusi vaistinė, Kaunui esant laikinąja sostine, vadinta Gulbių vaistine. Antrojo pasaulinio karo metu ji aptarnavo tik vokiečius. Buvo iškabintas užrašas „Tik vokiečiams“, parašytas vokiečių kalba.
DABAR – Politinio švietimo namai 1975 m.
(Dabar – Vytauto Didžiojo universiteto centriniai rūmai, S. Daukanto g. 28). Politinio švietimo namų fasadas iš S. Daukanto gatvės. 1975 m.
Laisvės al. 71
SENIAU – Kinoteatras „Metropolitaine“. Laisvės al. XX a. 4 deš. (dabar Laisvės al. Nr. 71 – Nacionalinis Kauno dramos teatras).
Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Orginalo autorius nežinomas. Kino teatrą „Metropolitaine“ Laisvės alėjos kieme suprojektavo architektas Klaudijus Dušauskas-Duž. Projektas buvo skirtas teatrui statyti. Pastačius teatrą, jo savininkai žydai apsigalvojo ir jame įrengė kino teatrą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kino teatras „Metropolitaine“ buvo vienas geriausių Kaune. Vėliau jis rekonstruotas ir čia įrengtas Kauno dramos teatras.
DABAR – Dramos teatras. Laisvės al. Nr. 71.
„Metropolitaine“ kino teatro vietoje 1959 m. atidarytas Nacionalinis Kauno dramos teatras. Iš buvusio kino teatro „Metropolitaine“ Valstybinio projektavimo instituto Kauno filialas suprojektavo Dramos teatrą.
Laisvės al. 102
SENIAU – Parduotuvės. Laisvės al. Nr. 72, 74 (dabar – Kauno centrinis paštas, Laisvės al. 102).
XX a. pr. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalo autorius nežinomas. Kairėje – vieno aukšto mūrinis namas su mažomis parduotuvėmis ir gyvenama pastogine. Dešinėje – trijų aukštų mūrinis pastatas, vadinamas Senuoju paštu. Abu namai pastatyti, kai Kaunas buvo gubernijos miestas. Pašto valdyba apie 1929 metus įsigijo namą su parduotuvėmis, jį nugriovė ir toje vietoje pradėjo projektuoti naujus Pašto rūmus.
DABAR – Paštas-telegrafas 1960 m. Laisvės al. Nr. 102 (Kauno centrinis paštas).
Naujuosius Pašto rūmus suprojektavo architektas Feliksas Vizbaras. Naujasis paštas iškilmingai buvo atidarytas 1932 m.
Laisvės al. 100
SENIAU – Kauno gubernijos mokesčių rūmai ir gubernijos bankas XIX a. ir XX a. pradžioje. Nikolajevskio prospektas (dabar – Laisvės alėja).
Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Orginalo autorius nežinomas. Trijų aukštų mūrinis pirklio Klionskio namas – vienas pirmųjų, įsikūrus Naujamiesčiui – buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje. Namą nuomojo Kauno gubernijos mokesčių rūmai ir gubernijos bankas.
DABAR – Penkių aukštų gyvenamasis namas su vaistine pirmame aukšte 1962 m.
Dabar Laisvės al. Nr. 100. 1953–1954 metais Valstybinio projektavimo instituto Kauno filialas Stalino prospekte (dabar Laisvės alėja) suprojektavo penkių aukštų Kauno radijo fabriko mūrinius gyvenamuosius namus su vaistine pirmame aukšte
Laisvės al. 96
SENIAU – „Naujo žodžio“ bendrovės leidykla 1929–1933 metais.
Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Iš žurnalo „Laiko žodis“, 1935 04 15, Nr. 85, p. 3. Originalo autorius nežinomas. Dviejų aukštų mūrinis namas pastatytas XIX a. pabaigoje. Jame buvo viešbutis „Florencija“. Po Pirmojo pasaulinio karo buvusiame „Florencijos“ viešbučio pastate 1929 metais įsikūrė „Naujo žodžio“ bendrovės leidykla.
DABAR – Lietuvos komunistų partijos komiteto ir Kauno m. DŽDT Vykdomojo komiteto rūmai. 1957 m.
Dabar Kauno miesto savivaldybės pastatas, Laisvės al. 96. 1957 m. Vietoje buvusio leidyklos „Naujas žodis“ seno pastato 1940 metais pastatyti Taupomųjų kasų rūmai. Tačiau kasos čia nebuvo įsikūrusios. Tarybiniais metais čia įsikūrė LKP Kauno miesto vykdomasis komitetas ir jo įstaigos.
Laisvės al. 91
SENIAU – Gubernijos teatras XIX a. pabaigoje.
Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1982 m. Originalo autorius nežinomas. Gubernijos teatro statybos prasidėjo 1890 m. 1892 metų sausio 9 (21) dieną teatras pirmą kartą atvėrė duris. Kviestinė trupė iš Vilniaus parodė N. Gogolio „Revizorių“. Iki gubernijos laikotarpio pabaigos teatre vaidindavo rusų teatro artistai. Vėliau pastatas buvo ne kartą rekonstruojamas.
DABAR – Kauno muzikinis teatras 1959 m., Laisvės al. Nr. 91.
1930–1933 m., vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas. 1940 m. lapkričio 27 d. vietoj Valstybės teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko 1941 m.
Kęstučio g.
SENIAU – Bolšaja Sadovaja g. ties Gubernijos teatru XIX a. pabaigoje (apie 1893–1894 m.).
Dabar Kęstučio gatvė ties Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1970 m. Originalo autorius – V. Zatorskis (nuotrauka iš fotoalbumo „Adolfu Nikolaviču Reigardtu 1885–1895 ot graždan goroda Kovny“ (V. Zatorskio Kauno vaizdų albumas burmistrui A. N. Reichardtui. 1885–1895 m.). Gatvė suformuota, bet dar negrįsta. Kairėje stovi naujasis gubernijos teatras. Statant teatrą, gatvė buvo išgrįsta akmenimis. Tolumoje matosi dar neiškirstas Naujamiesčio pušynas.
DABAR – Kęstučio g. ties Muzikiniu teatru 1970 m.
Dabar Kęstučio gatvė ties Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai, užėmę Kauną, Bolšaja Sadovaja gatvę pavadino Kocho g. Po karo, Kaunui tapus laikinąja sostine, Kocho gatvė buvo pavadinta lietuvišku Kęstučio vardu. Tarybiniais metais kurį laiką ji vadinta M. Gorkio gatve, vėliau atgavo savo lietuvišką pavadinimą.
Laisvės al. 90
DABAR – Laisvės alėja pėsčiųjų gatvė 1979 metais. Vaizdas prie DŽT Vykdomojo komiteto.
Laisvės alėjos vaizdas ties dabartiniu 90-uoju numeriu pažymėtu pastatu. Laisvės alėjos pėsčiųjų gatvės projektą paruošė Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektai A. Paulauskas ir V. Peleckienė.
SENIAU – Nikolajevskio prospektas XX a. pradžioje. Vaizdas ties viešbučiu „Florencija“.
Laisvės alėjos vaizdas ties dabartiniu Laisvės al. 90-uoju numeriu pažymėtu pastatu. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1979 m. Nikolajevskio prospektas ties viešbučiu „Florencija“ (dabar vykdomasis komitetas). Prospektas grįstas akmenimis, dešinėje prospektu eina arklių tramvajaus bėgiai. Jais važinėjo tramvajaus vagonas iš Paradų (dabar Rotušės) aikštės į geležinkelio stotį.
Laisvės al. pab.
SENIAU – Nikolajevskio prospekto pabaiga XX a. pradžioje.
Vaizdas su konke ties dabartine Laisvės al. ir Vilniaus g. sankirta. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija, apie 1976 m. Nikolajevskio prospektas prasidėjo nuo Petro (dabar Vytauto) kalno ir tęsėsi per visą Naujamiestį iki Senamiesčio, o baigėsi prie Sankt Peterburgo plento (dabar Savanorių pr.). Juo važinėjo arklių traukiamas tramvajaus vagonas. Priekyje stovi ant trikojo pastatytas metalinis elektros apšvietimo stulpas.
DABAR – Laisvės alėjos pabaiga dabar.
Vaizdas ties dabartinės Laisvės al., Savanorių prospekto ir Vilniaus g. sankirta. 1976 m. Laisvės alėjos pabaiga asfaltuota, šaligatviai iškloti betoninėmis plytomis. R. Armijos (dabar Savanorių pr.) ir Laisvės al. kampe vietoje buvusio vieno aukšto namo pastatytas 4 aukštų gyvenamasis mūrinis namas su kavine „Daina“ pirmame aukšte. Dešinėje stovi Kauno liaudies teismo rūmai (dabar Kauno m. apylinkės teismas). Laisvės alėjos pabaigoje važinėja autobusai, troleibusai ir automobiliai.
Laisvės al. 95
SENIAU – Kauno komjaunimo vidurinė mokykla iki rekonstrukcijos. Laisvės al. Nr. 95.
Fotografijoje pastatas fiksuojamas XIX a. pab. – XX a. pr. Dabar Kauno „Aušros“ gimnazija. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. 1974 m. Kauno mergaičių gimnazija pastatyta Kaunui esant gubernijos centru. 1915 m. Nepriklausomybės Akto signataro, prof. Prano Dovydaičio pertvarkyta į pirmą mieste lietuvišką berniukų gimnaziją. 1923 m. gimnazijai suteiktas „Aušros“ vardas. Po Antrojo pasaulinio karo mokykla tapo Kauno 1-ąja vidurine mokykla. Minint TSRS komjaunimo 30-metį, mokykla buvo pavadinta Kauno Komjaunimo vidurine mokykla.
DABAR – Kauno komjaunimo vidurinė mokykla po rekonstrukcijos. Laisvės al. Nr. 95.
Fotografijoje pastatas fiksuojamas 1960 m. Dab. Kauno „Aušros“ gimnazija. Mokyklos rekonstrukcijos projektą paruošė Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektas J. Navickas, inžinierė J. Prepulienė. 1989 m. mokyklai grąžintas „Aušros“ vardas, o 1998 m. mokykla vėl tapo gimnazija, nuo 2006 m. – keturmetė gimnazija.
Vienybės aikštė
SENIAU – Pirmoji Kauno elektrinė. Novobazarnaja g.
Dabartinėje Vienybės aikštėje apie 1914–1918 m. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija, apie 1975 m. Originalo autorius nežinomas. Kauno miestas iki XX a. naktimis buvo apšviečiamas žibaliniais žibintais. XIX a. pabaigoje Kauno miesto valdyba sudarė sutartį su belgų inžinieriumi E. Du-Velcu įrengti pažangesnį apšvietimą. Pagal sutartyje numatytą teisę E. du Velcas savo vietą užleido kitam belgui – R. F. Smatceriui ir 1899 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto dūma su jo įgaliotiniu E. Mandeliu pasirašė naują elektrinio apšvietimo sutartį ir elektrinės statytojui suteikė miesto elektrinio apšvietimo koncesiją 40-čiai m. nuo elektrinės paleidimo dienos. R. F. Smatceris įsipareigojo pastatyti modernią elektrinę, įrengti elektros skirstomąjį tinklą ir 75 elektros lempas gatvėms apšviesti. Apie 1930 metus elektrinė buvo rekonstruota. Ji veikė iki 1944 m. Vokiečių kariuomenė, bėgdama iš Kauno, ją išsprogdino. Liko griuvėsiai. Dabar elektrinės vieta įeina į Juliaus Janonio (dabar Vienybės a.) aikštę.
DABAR – J. Janonio aikštė.
Dabartinė Vienybės aikštė. 1975 06. J. Janonio aikštė įrengta ir atidaryta 1970 m. balandžio 17 d. Už gluosnių matosi nauji Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo rūmai, pastatyti 1975 m.
Rekonstruota Vienybės aikštė
SENIAU – Vienybės aikštė XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.
Dabartinė Vienybės aikštė. Fotografijoje matyti pirmoji Kauno elektrinė, XX a. 4 deš. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija, apie 1976 m. Originalo autorius nežinomas.
Fotografijos uždengtos permatoma plėvele su skaičiais. Jais sunumeruoti svarbesni objektai.
DABAR – Rekonstruota Janonio aikštė. Vaizdas 1976 metais.
Dabartinė Vienybės aikštė. 1976 04. Juliaus Janonio aikštė galutinai rekonstruota, pastačius Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo rūmus (1975 m.).
V. Putvinskio g.
SENIAU – Senas vieno aukšto namas 1973 metais. Salomėjos Nėries g. Nr. 26.
Dabartinė V. Putvinskio g. 1973 04 28. Namas, užsilikęs iš Kauno gubernijos laikotarpio. Jis buvo pastatytas privataus savininko prie Gornaja gatvės (dabar V. Putvinskio g.). Ruošiamas projektas jį nugriauti ir jo vietoje statyti daugiaaukštį mūrinį gyvenamąjį namą.
DABAR – Penkių aukštų mūrinis gyvenamasis namas su vieno aukšto priestatu-kavine, 1977 metais. Salomėjos Nėries g. Nr. 26.
Dabartinė V. Putvinskio g. 1977 06 02. Vietoje nugriauto gubernijos laikų pastato buvo pastatytas penkių aukštų mūrinis gyvenamasis namas su vieno aukšto priestatu-kavine. Jį suprojektavo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektas A. Simanavičius, inžinierius G. Povydis.
Vytauto pr. 6
SENIAU – Senas medinis vieno aukšto gyvenamasis namas 1954 metais. Lenino prosp.
Dabartinis Vytauto prospektas. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Nuotraukos autorius – Volkotrubovas. 1954 m. Vienas iš pirmųjų namų prie Girstupio upelio. 1872 m. Michailovskio prospektą (Lenino pr.) išžvyravo, iškasė vandeniui nutekėti griovius ir išgrindė akmenimis. Namo vietoje, toliau nuo gatvės, projektuojamas kino teatras.
DABAR – Plačiaformatis 800 vietų kino tetras „Planeta“ 1967 metais. Lenino prospektas Nr. 6B.
Dabar – Vytauto prospektas. 1967 m. Pirmą Kaune plačiaformatį kino teatrą suprojektavo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas 1963 m. Projekto architektas – Jonas Navakas. Pastatytas 1964–1966 m. 800 vietų „Planeta“ ilgą laiką buvo bene moderniausias kino teatras mieste.
Vytauto pr. 71
SENIAU – Vienaaukščiai mediniai gyvenamieji namai 1962 metais. Lenino prospektas prie Kauno profsąjungų kultūros namų.
Dabartinis Vytauto prospektas. 1962 07 28. Namai pastatyti privačių savininkų. Kol prie Lenino prospekto buvo miesto kapinės, namų gyventojai ilgus metus gamino antkapių paminklus savo namų kiemuose. Jau 1962 metais buvo pradėtas projektuoti didelis Kauno viešbutis. Jį numatyta statyti šalia Profsąjungų rūmų, nugriovus medinius namus.
DABAR – 330 vietų viešbutis „Baltija“ 1972 metais. Lenino prospektas Nr. 71.
Dabar – Vytauto pr. 71. 1972 03 08. Devynių aukštų, 330 vietų viešbutį „Baltija“ 1964 m. suprojektavo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektas – Jonas Navakas. 1967 metais iškilęs „Baltijos“ viešbutis tuo metu buvo moderniausias ir didžiausias funkcinio tipo objektas Kaune.
A. Mickevičiaus g. 56 ir 58
SENIAU – XIX amžiuje buvęs Kartofliškių folverkas (Polivarkas – I. P.) 1954 metais. A. Mickevičiaus g.
Fotografijoje fiksuojamas vienas iš buvusių Kartofliškių palivarko namų dabartinėje A. Mickevičiaus gatvėje. Čia apsistodavo poetas Adomas Mickevičius. Šis namas buvo vadinamas Adomo Mickevičiaus nameliu. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Originalo autorius nežinomas. Namelis stovėjo A. Mickevičiaus gatvės trasoje, trukdė ją tvarkyti, todėl 1940 m. buvo nugriautas.
DABAR – Keturių aukštų gyvenamieji namai 1957 metais. A. Mickevičiaus g. Nr. 56 ir Nr. 58.
XX a. 6 deš. A. Mickevičiaus namelio vietoje iškilo daugiabučiai gyvenamieji namai.
Bažnyčios g. 12
SENIAU – Degtinės ir likerio gamykla „Stumbras“ Liudo Giros g. Nr. 12.
Gamyklos „Stumbras“ pastatai, pastatyti XX a. pradžioje, Kaunui esant gubernijos centru. Degtinės gamybos procesus atlikdavo rankiniu būdu. Kieme stovėjo katilinė, sandėliai, arklidės, daržinė. Degtinę išveždavo arkliais. Fiksuojamas „Stumbro“ gamyklai priklausantis pastatas dabartinėje Bažnyčios gatvėje (šiuo metu tai yra vienas iš pastatų komplekso, išsidėsčiusio tarp K. Būgos ir Bažnyčios gatvių). Fotografijoje žymimi gamyklos pastatai XX a. 2 deš.
Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Originalo autorius nežinomas.
DABAR – Suvenyrų gamybos cechas.
Suvenyrų gamybos cechą (su taros paruošimo, sulčių saugyklos ir buitinėmis patalpomis) suprojektavo Pramoninės statybos projektavimo institutas. Projekto technologė G. Ragauskaitė, architektas – K. Špikas, inžinierius – V. Žiūra.
Pastatas stovi dabartinėje Bažnyčios gatvėje. 1971 05 15.
Geležinkelio stotis
SENIAU – Geležinkelio stotis iki 1944 metų.
Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Originalo autorius nežinomas.
Stotis suprojektuota pagal caro patvirtintus geležinkelio stočių tipinius projektus. Ji pradėta statyti 1859 m. pavasarį. Kauno geležinkelio stoties kompleksą sudarė administracinis ir keleivių salių pastatas, garvežių depas, remonto dirbtuvės, įvairūs sandėliai, tunelis ir metalinis tiltas per Nemuną. Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelio stotis buvo visiškai sugriauta.
DABAR – Geležinkelio stotis 1962 metais.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vokiečių išsprogdintą Kauno geležinkelio stotį pradėjo statyti pagal paruoštą architekto Piotro Ašastino projektą.
A. Mickevičiaus g. 11
SENIAU – Buvęs Kauno kalėjimas 1964 metais. A. Mickevičiaus g. Nr. 11.
Fotografijose pavaizduoti Kauno kalėjimo pastatai, jam išsikėlus. Pirmoje fotografijoje – kalėjimo kiemas, apstatytas trijų aukštų namais. Antroje fotografijoje – bendras kalėjimo vaizdas. Kalėjimas yra vienas seniausių Naujamiesčio pastatų, pastatytas XIX a. viduryje pagal carų patvirtintą gubernijų kalėjimų tipinį projektą. Kauno kalėjimą XX a. pradžioje vadindavo Gubernijos kalėjimu. O Kaunui esant laikinąja sostine – Kauno sunkių darbų kalėjimu. 1957–1958 m. kalėjimas išsikėlė į Pravieniškes. Keletą metų pastatai stovėjo tušti. 1964 m. buvo pradėti remontuoti. Čia laikinai įsikūrė Technologijos technikumas.
DABAR – Mokslinio tyrimo sektorius „Vibrotechnika“ 1981 metais.
Kauno politechnikos instituto projektavimo-konstravimo biuras, išsikėlus Technologijos technikumui, paruošė kalėjimo centrinio pastato rekonstrukcijos projektą, kad čia galėtų įsikurti mokslinio tyrimo sektorius „Vibrotechnika“. Kauno m. statybos-remonto trestas pastatą 1974 metais rekonstravo, nugriovė kalėjimo statinius prie A. Mickevičiaus g. ir įrengė automobilių stovėjimo aikštelę.
Nemuno g. 2
SENIAU – Kanto (V. Majakovskio) g. 1921 metais.
Fotografijoje fiksuojamas dabartinė I. Kanto, Karaliaus Mindaugo krantinės ir Nemuno gatvės sankirta. Fotografijoje užfiksuotos 1921 m. birželio 15 d. lėktuvo avarijoje žuvusių lakūnų A. Kaputausko ir E. Vaceto laidotuvės. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Lietuvos aviacijos nuotraukos, 1921 06 17. Originalo autorius nežinomas. Šioje vietoje buvo viena iš Kauno turgaviečių, įrengta Kauno gubernijos metu.
DABAR – Kauno miesto sukarintas priešgaisrinės apsaugos skyrius. V. Majakovskio g. Nr. 1.
Dabar – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Nemuno g. 2 (I. Kanto, Karaliaus Mindaugo krantinės ir Nemuno gatvės sankirta). Kaunui esant laikinąja sostine, turgavietę nugriovė ir jos vietoje 1930 m. pastatė Ugniagesių rūmus. Prie Ugniagesių rūmų dirbo gana nemaža su architektūra ir statyba susijusių žymių žmonių komanda: Rūmų projektą paruošė civilinis inžinierius E. Frykas ir konstruktorius P. Markūnas, statė rangovai broliai D. ir G. Ilgovskiai. Techninę darbų priežiūrą vykdė architektas J. Peras ir inžinierius A. Jokimas.
K. Donelaičio g. 73
SENIAU – Vienybės aikštė 1926–1928 m. (J. Janonio).
Dabartinė Vienybės aikštė. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Originalo autorius nežinomas. Kairėje eina K. Donelaičio gatvė. Kitoje gatvės pusėje stovi maži mediniai gyvenamieji namai su ūkio trobesiais, užsilikę iš Kauno gubernijos laikų. Dešinėje pusėje – Karo muziejaus bokštas. Šalia – pirmoji Kauno elektrinė.
DABAR – Antano Sniečkaus Politechnikos instituto centriniai rūmai. 1957. K. Donelaičio g. Nr. 37.
Dabar Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. ir Vienybės a. kampas.
Medinius gyvenamuosius namelius su ūkio pastatais iš privačių Kauno gyventojų nupirko Žemės bankas ir jų vietoje 1934 m. pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatė keturių aukštų Žemės banko rūmus. Po karo rūmus perėmė Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos institutas.
Miesto sodas
SENIAU – Kavinė-restoranas Miesto sode 1866–1876 m.
Stanislovo Lukošiaus reprodukcija iš žurnalo „Švyturys“, 1982 03. Originalo autorius nežinomas. 1866 metų pradžioje miesto sodas buvo gerokai apleistas. Čia buvo miesto kapinės. Tais pačiais metais teritorija buvo išnuomota Kauno gyventojui Jonui Rudolfui, kuris pietiniame kapinių krašte pastatė medinį paviljoną su restoranu ir estrada koncertams. Taip buvusi kapinių teritorija virto Miesto sodu, 1872 metais atidarytu viešam naudojimui.
DABAR – Miesto sodas dabar (1982 m.).
Po 1980 metų rekonstrukcijos, Miesto sodas išgrįstas stambiomis betoninėmis plytomis ir sujungtas su pėsčiųjų gatve Laisvės alėja. Sodo gilumoje stovi Muzikinis teatras.
Laisvės al. 60
DABAR – Universalinės parduotuvės statyba.
Fotografijoje fiksuojamos universalinės parduotuvės „Merkurijus“ statybos Laisvės alėjos ir S. Daukanto g. kampe. Parduotuvę suprojektavo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialas. Projekto architektas – Algimantas Sprindys.
SENIAU – Seni namai. S. Daukanto ir Laisvės al. kampas.
S. Daukanto g. ir Laisvės alėjos kampe esančius keturis namus planuojama nugriauti ir jų vietoje statyti didelę universalinę parduotuvę. Senieji namai pastatyti dar Kauno gubernijos laikotarpiu. Tai buvo privačių savininkų gyvenamieji namai su parduotuvėmis pirmame aukšte.
Laisvės al. 30
SENIAU – Nikolajevskio prospektas XX a. pradžioje.
Dabartinė Laisvės alėja. Fotografuota nuo dabartinių Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios laiptų. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija pagal J. H. Osovskio išleistas atvirutes. Dešinėje prospekto pusėje stovi dviejų aukštų Gausmano namas, kuriame įsikūrusi Valstybės kontrolė. Namas pastatytas XIX a. antroje pusėje.
Projektavimo instituto „Litgiprogorstroj“. Kauno dalis 1957 metais. Stalino prosp. (Laisvės al.) Nr. 16.
Dabartinės Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės a. kampas.
Po Pirmojo pasaulinio karo, Kaunui esant laikinąja sostine, buvusį Gausmano namą rekonstravo. Pakeitė pastato architektūrą. Pirmame aukšte iš Laisvės alėjos pusės įrengė parduotuves. Namą suskirstė į didelius gyvenamuosius butus. Vėliau patalpose buvo įsikūrusios įvairios įstaigos, kurios ne kartą keitėsi. 1952 metais čia buvo Valstybinio projektavimo instituto Kauno dalis. Institutas dar du kartus keitė savo pavadinimą. Nuo 1955 metų pradžios vadintas „Litgiprogorstroj“, o nuo 1957 metų – „Lietprojekto“ Kauno dalimi.
DABAR – Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas 1982 metais. Laisvės al. Nr. 30.
Dabar Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės a. kampas. 1962 metais, iš namų iškrausčius gyventojus, atsikėlė Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas ir užėmė pirmą ir antrą aukštus. 1965 metų rudenį, išsikėlus Žemės tvarkymo valdybai, visas namas atiteko institutui.
PARODOS PABAIGA
