Kartais nedidelis, iš pirmo žvilgsnio visai paprastas daiktas gali papasakoti gerokai daugiau nei išsamus istorinis dokumentas. Išsaugoti žodžiai, piešiniai ir palinkėjimai leidžia pažvelgti į praeitį ne tik per istorinių įvykių, bet ir per asmeninių išgyvenimų bei tarpusavio ryšių prizmę. Šiandien pristatome vieną tokį Kauno miesto muziejaus rinkiniuose saugomą eksponatą – nedidelį bloknotą, kuriame 1950 m. savo atminimus Petrui Tumšiui paliko jo bendraklasiai ir draugai. Šis, atrodytų, paprastas jaunystės prisiminimas šiandien tampa svarbiu liudijimu apie žmogaus gyvenimą ir sudėtingą laikmetį, kuriame jis gyveno.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vadovas dr. Jonas Vaičenonis
Bendraklasių atminimai Petrui Tumšiui
Šiandien Jums norime pristatyti unikalų eksponatą, kuris atkeliavo į Kauno miesto muziejaus rinkinius. Tai nedidelis bloknotas, kuriame surašyti bendraklasių ir draugų atminimai Petrui Tumšiui. Šio asmens gyvenimo istorija nepakartojama ir kupina pačių įvairiausių spalvų, o šeimoje išsaugoti atminimai, savita detalė, atskleidžianti gerokai daugiau, leidžia kitaip pažvelgti į laiką, kuriuo šie įrašai buvo padaryti.
Petras Tumšys (1924 02 08 Miliešiškių kaimas, Vadoklių valsčius, Panevėžio apskr. – 2014 11 17 Kaunas), būdamas dvidešimtmetis, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. rudenį kartu su broliais įsijungė į Vadoklių apylinkėse veikusį partizanų būrį, kuriam vadovavo Pranas Keciorius. 1946 m. žiemą dėl pablogėjusios sveikatos buvo perkeltas į rezervą ir slapstėsi pas ūkininkus. 1947 m. rugsėjo 1 d., pasinaudojęs suklastotais dokumentais, įstojo į Kauno dailiųjų amatų mokyklą (vėliau – Kauno taikomosios dailės mokykla). Šioje mokykloje 1950 m. į bloknotą „Poezija“ bendraklasiai surašė atminimus, kurių dalis buvo išpuošti įvairiausiais piešiniais. Dėl sunkios materialinės padėties P. Tumšys 1951 m. vasario 7 d. mokyklą paliko ir pradėjo mokytis Kauno sodininkystės–daržininkystės technikume. Palaikė ryšius su partizanais, todėl, spaudžiamas stoti į komjaunimą, tais pačiais metais pasitraukė iš technikumo ir pradėjo dirbti staliumi artelėje „Startas“. Po artelės reorganizacijos dirbo Eksperimentiniame sporto gaminių fabrike „Dinamo“ iki 1990 m. 1956 m. sukūrė šeimą, gyveno Kaune. 1992 m. rugsėjo 9 d. Rezistencijos dalyvių teisių komisija jį pripažino rezistencijos Lietuvos okupaciniam režimui dalyviu. 2002 m. lapkričio 14 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių teisių komisija pripažino jį Laisvės kovų dalyviu.
Atminimų rašymo tradiciją galime įvardyti kaip išskirtinį kultūrinį reiškinį. Juos galime sutikti surašytus į asmeninius bloknotus, sąsiuvinius ar albumus. Čia draugai ir artimieji palikdavo trumpus įrašus, eilėraščius ar piešinius. Po Antrojo pasaulinio karo iki XX a. 7-ojo dešimtmečio atminimų rašymo tradicija tapo unikalia kultūros ir tapatybės išsaugojimo forma. Bloknotuose, sąsiuviniuose ar albumuose jaunimas įrašais ir iliustracijomis perteikdavo asmeninius jausmus, išreikštus eilėmis ir piešiniais. Juose galima rasti gilią prasmę turinčių eilių ar iliustracijų su tautiniais ir kitas prasmes turinčiais simboliais. XX a. 6–7 dešimtmečiais atminimus dažniausiai rašė vyresniųjų arba mokyklas baigiančių klasių moksleiviai, vėliau tradiciją perėmė jaunesni. Taip tradicija įgavo žaidimo formą.
Atminimuose – teksto ir vaizdo derinyje, galima rasti to laiko aktualijas, rašiusiojo mintis, jausmus bloknoto ar sąsiuvinio savininkui. Ši pirmaisiais pokario dešimtmečiais gyvavusi tradicija ilgainiui kito, keitėsi jos forma, o galiausiai, atsiradus naujoms technologijoms ir pasikeitus bendravimo formoms, XX a. pabaigoje visai išnyko.
Bloknote yra surašyti trisdešimt devyni atminimai Petrui Tumšiui. Keliais iš jų norime pasidalinti su Jumis, įkeldami iliustracijas. Vertinant atminimų surašymo laiką – 1950-uosius metus, tekstuose ir vaizduose galime įžvelgti kur kas gilesnes prasmes nei vien paprasti žodžiai. Tikime, kad šis unikalus šaltinis gali tapti ne tik įdomiu eksponatu muziejuje, bet ir reikšminga medžiaga moksliniams tyrimams. Esame dėkingi Petro Tumšio sūnui Dariui už tėčio istorijos išsaugojimą ir galimybę jai suteikti naują gyvenimą.
PARODOS PABAIGA
