Kauno miesto muziejus jums ir toliau pristato naujausius bei įdomiausius muziejaus gautus ar įsigytus eksponatus. Šį kartą dėmesio skirsime tarpukariu leistai literatūrai prekybininkams.
1937 m. akcinės bendrovės „Maistas“ išleista knyga „Mėsos pardavėjas“ aprėpė gausybę temų ir daug kas joje, kaip rašė vienas recenzentas, naudinga ir kitoms verslo, amatų sritims, o kartu visiems vartotojams. Knygos redaktorius dr. Kazys Sruoga (1899–1974) – lietuvių ekonomistas, spaudos darbuotojas, Finansų ministerijos paskolų ir ekonominių informacijų skyriaus vedėjas (1929–1936), AB „Maistas“ direktoriaus pavaduotojas (1936–1940), laikraščių „Verslas“ (1933–1936) ir „Amatininkas“ (1935–1936) redaktorius. Jo broliai – verslininkas Adolfas Sruoga (pagarsėjęs „pašto ženklų byloje“) ir rašytojas bei dramaturgas Balys Sruoga. Knygai skyrius rašė inž. pulk. J. Acus-Acukas, A. Čeičys, dr. P. Gavėnas, J. Laumakys, J. Laurinaitis, A. Molinius, J. Pauliukonis, dr. K. Sruoga, J. Šakalys, J. Zagorskis, P. Zelba.
Kauno miesto muziejus pristato AB „Maistas“ laišką, skirtą žurnalo „Ekonomika“ redaktoriui Albinui Rimkai.
Laiške, atspausdintame 1937 m. rugsėjo 6 d. ant firminio įmonės blanko, rašoma: „Jungdami priede išleistą mūsų krautuvių tarnautojams pamokslinti knygelę „Mėsos pardavėjas“, turime garbę maloniai Tamstą prašyti, Tamstos redaguojamame laikraštyje ją paminėti.“ Laiškas pažymėtas akcinės bendrovės „Maistas“ antspaudu. Pirmas iš dviejų parašų – paties knygos redaktoriaus Kazio Sruogos.
Kaip matome, tų metų žurnalo trečiajame numeryje į šį prašymą buvo atsižvelgta, nes naujų leidinių sąraše (skyrelis „Periodika“) pateikti pagrindiniai leidybiniai duomenys: „Dr. Kazys Sruoga, Mėsos pardavėjas, Akc. „Maisto“ B-vės leidinys, Kaunas, 1937 m. ps. 208.“
Reikia pabrėžti, kad akcinė bendrovė „Maistas“ skyrė didelį dėmesį reprezentacijai ir reklamai periodiniuose leidiniuose. Pora dienų anksčiau, nei išsiųstas parodoje pristatomas laiškas, bendrovei skirtas straipsnis savaitraštyje „Verslas“ (nr. 36–37, p. 2). Jame trumpai pristatoma bendrovės istorija, pavadinimų kaita, gamybos pajėgumai, eksportuojamų bekonų statistika (1928–1936). Nurodoma, kad nors „nepirmaeiliu, bet taip pat labai svarbiu tikslu fabrikas laiko aprūpinimą geros kokybės, sveiku maistu savo rajono gyventojus. […] Sunku šiandien būtų surasti bent kiek didesnį šio fabriko rajone miestelį, kuriame nebūtų jo krautuvės, stambesnio urmininko, kuris apsieitų be jo gaminių“.
Po mėnesio, spalio 1 d. „Verslo“ numerio pirmajame ir trečiajame puslapiuose jau skelbiama nemenka ištrauka iš knygos „Mėsos pardavėjas“ – menininko dekoratoriaus J. Zagorskio straipsnis „Krautuvių vitrinos įrengimas ir puošimas“, kuriame aptariama vitrinos svarba reklamuojant gaminius, rekomenduojama jos struktūra, apšvietimas, prekių parinkinimas ir išdėliojimas, kainos ir užrašai.
Iliustruoto amatininkų gyvenimo ir darbo žurnalo „Amatininkas“ tos pačios spalio 1 dienos numeryje (nr. 18) publikuota kita didesnė ištrauka iš naujosios knygos – pulk. inž. J. Acaus-Acuko straipsnis „Mėsos krautuvių įrengimas“. Jame nagrinėjami tokie klausimai, kaip vietos mėsos krautuvei parinkimas, pastato išorės išvaizda (langai, durys, iškaba ir kt.), vidaus įrengimas (erdvė, apdaila, prietaisai prekėms kabinti, baldai).
Čia pat pateikta platesnė visos knygos recenzija (J. T. „Mums naudinga knyga“, p. 255–256). Galbūt žurnalo „Amatininkas“ redakcija buvo gavusi panašų laišką bei knygą iš AB „Maistas“, kaip ir „Ekonomikos“ redaktorius. Apie tai leidžia spręsti čia ginčijama nuomonė, esą „Maistas“ knygą išleido „tik savo tarnautojams mokslinti“. „Atrodytų, kad ta knyga geriausiu atveju tetinka mėsos prekybininkams“, tačiau specifiškai bendrovę liečiančių dalykų tik keliolika puslapių (turimi omenyje pirmas skyrius apie bendrovės tikslą bei organizaciją ir paskutinis skyrius apie jos vidaus prekybos organizacijos ir rentabilumo pagrindus). „Visas kitas šios gana didelės knygos turinys įdomus ne tik amatininkui – verslininkui, bet kiekvienai šeimininkei ir eiliniam skaitytojui“ (ten pat).
Recenzijoje nurodoma, kad leidinyje kiekvienas vartotojas gali rasti naudingos informacijos apie mėsos laikymą, jos skirtingų rūšių vertingąsias savybes. Išdėstyti reikalavimai krautuvei esą žinotini visiems prekybininkams ir tarnautojams – pardavėjams, juolab kad „vitrinų įrengimo klausimas pas mus gerokai šlubuoja“, o mandagumo trūkumas „sudaro chronišką ligą daugumoje mūsų krautuvių“. Vardijami kiti knygoje aptarti klausimai, galintys praversti bet kuriame versle, amate arba apskritai kasdieniame gyvenime: pirkėjų psichologiniai tipai, krautuvės kontrolė ir atskaitomybė, mokymai tarnautojams. Baigiant pagyrimus daroma išvada, kad ši knyga – vertingas įnašas į verslo ir amato literatūrą: „Čia nemaža nuopelno tenka priskirti dr. K. Sruogai, taip gabiai suredagavusiam minėtą knygą. Ją galima būtų tiesiog pavadinti „Verslininko vadovėliu“, o ne „Mėsos pardavėju“.
Akivaizdu, kad šis kokybiškai parengtas ir išsamus vadovėlis išties buvo nevienadienis įvykis 1937 m. verslo padangėje, o pastangos jį išreklamuoti, apie kurias liudija ir Kauno miesto muziejaus pristatomas eksponatas, rodo egzistavusį tokių leidinių poreikį ir sulauktą palankų įvertinimą.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Rokas Sinkevičius
