Vasario 13 d. – Pasaulinė radijo diena. Ji minima nuo 2011 m., kai UNESCO nusprendė paminėti radijo, kaip žiniasklaidos priemonės, svarbą pasaulyje. Šiemet ši diena įgauna dar didesnę prasmę, kadangi Lietuva mini savo radijo šimtmetį! Todėl prasminga pristatyti neseniai muziejaus fondus pasiekusį naują eksponatą – leidinį „Radio Abėcėlė“.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus kuratorė Lina Mikalkėnaitė
Alio, alio
1926 m. birželio 12 d. Lietuvos gyventojai pirmą kartą išgirdo lietuviškos radijo stoties šaukinius: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Radijo imtuvo ir ryšio išradimas yra XIX a. – XX a. pr. reiškinys, tačiau Lietuvai savosios radijo valandos teko palaukti kiek ilgiau.
Kai kuriems šalies gyventojams radijo teikiamos galimybės jau buvo žinomos – 1924 m. Lietuvoje buvo įregistruoti tik 7 radijo imtuvai, tuo metu vadinti „klausomosiomis radijo stotimis“. 1926 m. jau buvo 323 radijo abonentai, o 1928 m. jų skaičius išaugo iki daugiau nei 10 tūkst. vartotojų.
Plečiantis radijo tinklui, atsirado ir įvairių konspiracijų. Viena garsiausių spaudoje pasirodžiusių žinučių skelbė, kad atsiradus radijo stočiai, Lietuvoje pasikeitė orai. 1927 m. vasara buvo labai lietinga, dėl to buvo apkaltintas būtent radijas. Po tokių akibrokštų spaudoje imta publikuoti moksliniais faktais pagrįstus straipsnius, siekiant įrodyti, jog radijo bangos neturi jokios įtakos orams.
Naująją technologiją buvo norima pristatyti Lietuvos visuomenei. Šiam tikslui 1928 m. Kaune „Pribačio“ leidykloje buvo išleistas leidinys „Radio abėcėlė“.
Leidinys nėra storas – jame pateikiamos pagrindinės nuostatos ir patarimai, kuriuos verta žinoti norint namuose įsirengti radijo imtuvą. Jį sudaro įžanginis skyrius „Prakalba“, du pagrindiniai skyriai – „I. Antenos įrengimas“ ir „II. Kontaktinio detektoriaus imtuvo įrengimas“, o vėliau pateikiami brėžiniai, skelbimai ir reklama.
Leidinyje galima rasti daug reklamos, kurioje nurodoma, kur ir kokiomis sąlygomis Kauno mieste buvo galima įsigyti radijo imtuvą.
Lempinis ar detektorinis?
XX a. 3-iajame dešimtmetyje radijo klausomasi buvo kitaip nei dabar. Lietuvos radiofikacijos pradžioje būsimi radijo naudotojai turėjo du pasirinkimus – įsigyti lempinį arba detektorinį radijo imtuvą. Abu šie variantai turėjo savų privalumų ir trūkumų.
Detektoriniai radijo imtuvai buvo naudojami su ausinėmis, todėl vienu metu radijo stoties klausytis galėjo tik vienas asmuo. Tuo tarpu lempiniams radijo imtuvams buvo reikalinga elektra arba baterijos. Tuo metu elektra Lietuvoje dar nebuvo plačiai naudojama – lėta šalies elektrifikacija mažai palietė kaimiškas vietoves. Dėl šios priežasties kaimo gyventojams tekdavo rinktis lempinius radijo imtuvus su baterijomis, o joms išsikrovus – važiuoti į tam tikrus pašto skyrius, kuriuose baterijas buvo galima įkrauti.
Šnipas
Leidinio „Radio abėcėlė“ autorius – vokiečių kilmės Lietuvos kariuomenės karininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius Valteris Hinentalis (Waltei Hinnental). Išsamių duomenų apie jį nėra daug, tačiau žinomas pikantiškas faktas, jog nuo trečiojo dešimtmečio pabaigos Vokietijos agentui Lietuvoje D. Kleinui V. Hinentalis teikė informaciją apie Lietuvos kariuomenę.1
1 Jakubavičienė, I. Ar pagrįstai Lietuvoje vokiečių Kulturverbandas buvo Valstybės saugumo institucijų akiratyje 1933–1940 metais? Istorija, 2010, p. 39
PARODOS PABAIGA
