Istoriko dr. Jono Vaičenonio dėka Kauno miesto muziejaus fondai 2026 m. pasipildė naujais vertingais eksponatais, atspindinčiais tarpukario Lietuvos studentų korporacijų istoriją ir ilgus okupacijos dešimtmečius nenutrūkusią, išeivijoje išsaugotą jų tradiciją.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ filisterio dr. Lino Salduko korporantiška kepurėlė. KMM GEK 36405
Kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu (1990 m.) atsinaujino ir studentų visuomeninis bei kultūrinis gyvenimas, buvo atkurtos kai kurios iš tarpukariu veikusių jų korporacijų („Fraternitas Lituanica“, „Neo‑Lithuania“, „Plienas“, „Kęstutis“ ir kitos). Kauno miesto muziejus perėmė saugoti atsikūrusios Lietuvos studentų tautininkų korporacijos Korp! „Neo-Lithuania“ senjorų ir filisterių kepuraitę. Ji yra iš žalio aksomo, su raudonu apylinkiu, perjuostu aukso spalvos kaspinu. Viršugalvyje išsiuvinėtas aukso spalvos korporacijos cirkulis. Apie 50 vienetų tokių kepuraičių 1990 m. į Lietuvą atvežė JAV korporantai (korporacija buvo atkurta tų metų balandžio 18 d., o VDU Senatas jos įstatus patvirtino gegužės 9 d.).
Šis eksponatas reikšmingas ir brangus ne tik per visuomeninę, bet ir per asmeninę prizmę. Jis priklausė filisteriui dr. Linui Saldukui (1970–2014) – lietuvių išeivijos istorijos tyrinėtojui, ilgamečiui VDU dėstytojui, Kauno istorijos draugijos vicepirmininkui, Lietuvių išeivijos instituto ir Kauno miesto muziejaus darbuotojui (J. Vaičenonis, „Nutrūkusio pasivaikščiojimo pėdsakais“, Kauno istorijos metraštis, t. 15, Kaunas: VDU; Vilnius: „Versus aureus, 2015, p. 353–356). Kepuraitė buvo dėvima įvairių renginių metu iki pat 2014 m.
Studentų korporacijų tradicija kilo Vokietijoje. Baltijos kraštuose pirmosios tautinės latvių ir estų studentų korporacijos įsisteigė 1870 m. Tartu universitete. Lietuviai studentai pirmąją korporaciją „Fraternitas Lithuanica“ (iniciatorius – V. Nagevičius) 1908 m. įsteigė Sankt Peterburge. Nuo 1922 m. pačioje Lietuvoje kurtos studentų korporacijos mezgė ryšius su panašiomis Baltijos, Skandinavijos ir kitų kraštų organizacijomis. Antai „Neo-Lithuania“ nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžios palaikė artimus ryšius su seniausia ir gausiausia latvių studentų korporacija „Lettonia“. 1935 m. spalio 30 d. pas neolithuanus viešėjo buvęs Latvijos švietimo ministras, Rygos universiteto vicerektorius, korporacijos „Lettonia“ filisteris prof. L. Adomovičius ir prof. Blesse. Svečiams pagerbti surengtas alutis. VDU taip pat veikė latvių studentų korporacija „Sidabrenia“ ir kitos lietuvių ir latvių vienybės idėją propagavusios studentų organizacijos (korporacijos „Fraternitas Baltiensis“, „Virginie Baltiensis“, akademinė vienybė „Baltija“).
Nuotraukoje matome VDU auloje (dabar priklausančioje Kauno technologijos universitetui, A. Mickevičiaus g. 37) sustojusius studentus. Dalis jų su korporantų kepurėlėmis ir juostelėmis. Ties dešiniuoju nuotraukos kraštu matoma ant sienos kabanti bronzinė plokštė su užrašu latvių kalba „Mūs vieno kopējs gārs / un vienās āsinis / Lātvijās studenti / 1932“ (liet. „Mus vienija bendra dvasia ir vienas kraujas. Latvijos studentai, 1932“). Okupacijų laikais dingusi plokštė buvo atrasta tik 2020 m. baltisto prof. Alvydo Butkaus pastangomis.

„Filiae Lithuaniae“ korporacijos šešerių metų sukaktuvių šventė. 1935 m. birželio 2 d. KMM GEK 36432
Studentės, iš pradžių veikusios tautinės korporacijos „Neo-Lithuania“ gretose, 1929 m. įkūrė atskirą korporaciją „Filiae Lithuaniae“. 1935 m. birželio 2 d. jos šventė savo korporacijos šešerių metų sukaktuves. Šventė pradėta pamaldomis Vytauto Didžiojo bažnyčioje, po kurių pagerbtas korporacijos garbės narys a. a. kan. Juozas Tumas-Vaižgantas – prie jo palaidojimo vietos padėta pavasarinių gėlių puokštė.
Vėliau Korp! „Neo-Lithuania“ rūmuose vyko bendri korporančių pietūs ir iškilmingas posėdis, kuriame apsilankė daug garbių svečių: garbės nariai prezidentas A. Smetona ir S. Čiurlionienė, J. Tūbelienė, švietimo ministras J. Tonkūnas, valstybės kontrolierius inž. K. Šakenis, VDU prorektorius prof. P. Jodelė, burmistras A. Merkys ir kiti. Buvo sakomos sveikinimo kalbos, korporacijos pirmininkė padėkojo neolithuanams už „Filiae Lithuaniae“ spalvų iškėlimą salėje šalia neolithuanų herbo. Po to iškilmingomis tradicinėmis apeigomis 11 junjorių buvo pakeltos į senjores. Po posėdžio svečiai liko arbatėlei (R. S. „Filiae Lithuaniae“ Korp! Iškilmingai atšventė 6 metų sukaktuves“, Akademikas, Nr. 11–12, 1935-06-15).
Nuotraukoje matome „Filiae Lithuaniae“ korporantes, per šešerių metų sukaktuvių šventę sustojusias ir suklaupusias atminimo nuotraukai. Jų vėliavą puošia šūkis: „Bonae artes et amicitia“ (liet. „Dailieji menai ir draugiškumas“). Ant sienos – „Neo Lihuania“ herbas, iš šonų – J. Basanavičiaus ir P. Vileišio portretai, J. Basanavičiaus bei A. Smetonos biustai.
1935 m. rudenį Lietuvos spauda mirgėjo ltn. Felikso Vaitkaus – lietuvių kilmės JAV lakūno, tų metų rugsėjo 21–22 d. perskridusio Atlantą, – pavarde. Beveik mėnesį F. Vaitkus su žmona Marta Brotz viešėjo Lietuvoje, aplankė įvairius miestus ir miestelius. Apie Vėlines jau planavo išvykti, tačiau dėl įvairių priežasčių kelionė buvo nežymiai atidėliojama. Paskutinėmis viešnagės dienomis Vaitkai retai teužsukdavo į savo kambarį Kauno viešbutyje „Lietuva“, nes buvo kviečiami į įvairius iškilmingus pietus ir priėmimus. Pavyzdžiui, spalio 31 d. vakare buvo surengtas iškilmingas atsisveikinimo vakaras Lietuvos aeroklube, o lapkričio 1 d. aplankytas Pažaislio vienuolynas, kuriam padovanotas sidabrinis lėktuvo „Lituanica II“ modelis, prašant pakabinti jį prie Dievo Motinos paveikslo.
Spalio 30-osios vakarą korporacijos „Unitas“ iniciatyva pagerbti Atlanto nugalėtoją į didžiąją Vytauto Didžiojo universiteto salę susirinko studentija (J. Lč. „Studentai pagerbė Vatkų“, Lietuvos aidas, Nr. 253 (2516), 1935-10-31). Lakūnas su žmona buvo pasitikti didelėmis ovacijomis. Kalbą pasakęs korporacijos pirmininkas A. Tarulis pažymėjo, kad unitiečiai priima Vaitkų į savo šeimą. Nuotraukoje matome akimirką, kai F. Vaitkui buvo uždėta korporantiška kepuraitė ir jis perjuostas studentiškomis spalvomis. Po to jam įteikta korporantiška grandinėlė prie laikrodžio. Dešiniau matome besidžiaugiančią lakūno žmoną. Kalbą pasakė ir VDU prorektorius Blažiejus Čėsnys (sėdi kairiau).
PARODOS PABAIGA

