Naujas muziejuje: XX a. 8–9 deš. riedučiai
Kauno miesto muziejus jums ir toliau pristato naujausius bei įdomiausius muziejaus gautus ar įsigytus eksponatus. Šį kartą dėmesys skiriamas riedučiams.
Šiuo metu pasaulis išgyvena tikrą elektrinių paspirtukų bumą. Jie tapo labai populiaria judėjimo priemone tarp įvairaus amžiaus žmonių. Tarp jaunimo vis dar yra populiarios riedlentės, o truputį pamiršti lieka riedučiai, kurie skaičiuoja jau kelių šimtų metų istoriją.
Pirmieji riedučių paminėjimai užfiksuoti XVIII a. Anglijoje. Pirmasis juos dar 1760 m. kaip naują išradimą užpatentavo belgų išradėjas Džonas Džozefas Merlinas (John Joseph Merlin).
Jo sukurti riedučiai tebuvo pačiūžos, kurios vietoje ašmenų turėjo ratukus.
Juos buvo sunku valdyti ir sustabdyti, kadangi neturėjo stabdžių. Dėl šių priežasčių šie riedučiai nebuvo populiarūs. 1863 m. amerikietis Džeimsas Plimptonas (James Plimpton) patobulino Dž. Merlino išradimą sukurdamas keturrates pačiūžas su dviem ašimis. Tarpukario Lietuvoje taip pat atsirado riedučių išradėjų. 1932 m. spaudoje pasirodė žinutė apie šiaulietį mechaniką, išradusį vasarines čiūžes (pačiūžas), kurios, išnaudodamos žmogaus žingsnius ir perduodamos jų jėgą čiūžės ratukams, galėjo lengvai pasiekti 30–40 km/val. greitį1.
Taigi, niekas net nenumanė, kad pačiūžų pakaitalas taps toks populiarus ir žinomas visame pasaulyje. Didžiausią populiarumą riedučiai pasiekė 9 deš. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tai galima matyti bene visuose to meto Holivudo filmuose. Prasidėjus disko stiliaus muzikos erai JAV labai išpopuliarėjo riedučių angarai, kuriuose grojo garsi muzika ir būdavo baras.
1979 m. įvyko dar viena riedučių revoliucija. Du broliai ledo ritulininkai Skotas ir Brenanas Olsonai (Scott Olson, Brennan Olson) ant senos pačiūžos viena eile išrikiavo lengvus poliuretano ratukus. Būtent tokio tipo riedučiais važinėjame iki šių dienų. Idėjos autoriai 1982 m. įkūrė kompaniją „Rollerblade“, kurios pavadinimas yra neatsiejamas nuo riedučių pasaulio. Tačiau yra žinių, kad dar iki šio išradimo tokio tipo riedučiais ne sezono metu treniruodavosi rusų ledo ritulininkai. 1987 m. buvo pradėti pardavinėti pirmieji kompanijos „Rollerblade“ įmonės riedučiai, kurie komerciškai tapo labai sėkmingi. Juos labai pamėgo jaunuoliai, kurie riedučiais atlikdavo įvairiausius triukus – čiuožinėjo per turėklus, darė salto ir t. t. Triukų atlikimo aikštele tapo viešosios miestų erdvės bei gatvės. Lietuvą riedučių mada pasiekė 10 praėjusio amžiaus dešimtmetyje, jau atgavus nepriklausomybę.
Kauno miesto muziejaus neseniai įsigyti XX a. 8–9 deš. riedučiai – įrodymas, kad visuotinė riedučių manija pasiekė ir tuometinę Sovietų sąjungą. Riedučiai, lietuvių praminti „rolikais“, tapo tikru vaikystės atributu, nors ir ne pigiu. Matome, jog šie riedučiai kainavo 9 rublius, o tai tais laikais buvo dideli pinigai.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė
1 Černiauskas N. Lietuviškojo Edisono paieškos (1918–1940), Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės, Kaišiadorys, 2018, p. 88.