Pirmieji Lietuvių tautinės muzikos skyriaus rinkiniai pradėti kaupti nuo pat muziejaus įkūrimo. Be lietuvių tautinių muzikos instrumentų, buvo kaupiami ir tautiniai muzikos instrumentai iš įvairių kitų pasaulio šalių. Šią kolekciją sudaro muziejaus lankytojų iš užsienio dovanoti instrumentai, knygos, nuotraukos, atvirukai. Čia saugomi eksponatai iš Šiaurės Amerikos, Meksikos, Kenijos, Ruandos, Indijos, Kinijos, Japonijos ir Europos tautų. Didelę kolekcijos dalį sudaro estų liaudies muzikos instrumentai, kuriuos padėjo surinkti žymus Estijos etnokultūros tyrinėtojas Toivo Luhatsas. 1988 m. vizito Lietuvoje metu Japonijos premjeras Yasuhiro Nakasone asmeniškai įteikė muziejui kelių styginių instrumentų ir fleitų kolekciją. 2001 m. tuometinės Gruzijos kultūros ministro pastangomis muziejuje atsirado pora styginių ir pora pučiamųjų gruzinų liaudies muzikos instrumentų. 2014 m. Suomijos ir Lietuvos kultūros fondas perdavė muziejui estų liaudies muzikos instrumentą – kantelę.
Nuo 1985 m., kai muziejus buvo atvertas visuomenei, jame veikė kelios ekspozicijos: lietuvių tautinės muzikos, bendrų visoms tautoms ir įvairių pasaulio tautų instrumentų. Nuo 2015 m. Tautinės muzikos skyriuje atnaujinus muziejaus ekspozicijas pasaulio muzikos instrumentų kolekcija buvo pasiekiama tik LIMIS sistemoje. Kuriant virtualias parodas nuspręsta šią rinkinio dalį pristatyti visuomenei, t. y. paviešinti eksponatus virtualiojoje erdvėje.
Parodoje pristatomi įvairiu metu muziejaus įsigyti pasaulio tautų styginiai muzikos instrumentai, kurių didelė dalis dar niekur nebuvo eksponuoti.
Parodą parengė Kauno miesto muziejaus rinkinių kuratorė Eglė Adomulytė.
Hyjumos kanelė (Hiiu kannel) – styginis estų liaudies muzikos instrumentas, paplitęs Vakarų Estijos salyno regione. Meistras Elvaras Luhatsas, 1958 m. instrumentas atkurtas pagal muziejinį pavyzdį. Strykas – plona medinė lazdelė su ašutais, lakuota, tamsaus medžio spalvos.
Molpilis (moldpill) – vienastygis griežiamasis estų liaudies muzikos instrumentas, atitinkantis lietuvišką manikarką. XIX a. labiausiai buvo paplitęs Estijos vakarinėje dalyje ir salose. Instrumentas medinis, su viena ant viršaus užtempta metaline styga, rusvos spalvos. Korpusas pailgas, taisyklingos trapecijos formos, nežymiai išgaubta viršutine deka, iš apačios atviras – be dugnelio. Pagaminta XIX a. pab. Rasta Saremos saloje, restauravo Elvaras Luhatsas.
Panduris – tristygis skambinamasis kartvelų liaudies muzikos instrumentas, plačiausiai paplitęs Rytų Sakartvele. Gaminamas įvairių formų ir matmenų. Grojama solo, akompanuojant dainininkams. Tradicinėje Sakartvelo kultūroje panduriu groja tik vyrai. Instrumento deka medinė, šviesiai rudos spalvos, lakuota.
Lenkų styginis griežiamasis instrumentas, atitinkantis smuiko modelį. Medinis, su keturiomis stygomis, puoštas ornamentais, žmonių bei gyvulių figūromis. Dugnelis, šoninės sienelės ir kaklelis išskaptuoti iš vientiso jovaro medžio, viršutinė deka eglinė. Stygos plieninės, galinėje korpuso sienelėje užkabintos už medinės sagutės, kitame gale apsuktos aplink veržiklius. Korpuso viduryje stygos iškeltos ant tiltelio. Instrumento galvutės viršuje išdrožta vyro su skrybėle galva. Ant šono meistro užrašas: „Model A. Stasik – Podhale – Polska.“ Meistras Andžiejus Stasikas.
Tristygis japonų instrumentas šiamisenas (shamishen) japoniškai dar vadinamas sangen. Jo pagrindą sudaro medinis stačiakampio formos būgnelis išgaubtais šonais, kurio apatinė ir viršutinė dalys aptemptos baltos spalvos sintetine medžiaga. Vienas šonas dekoruotas nacionaliniu japonų audiniu, violetinės spalvos siūlais pritvirtintu prie korpuso. Šonai šviesiai rudi, lakuoti. Ant viršaus užtemptos trys stygos, grifo gale – plastikinis antgalis. Plektras stygoms užgauti – į vieną galą išplatėjusi ir suplota šviesaus smėlio spalvos mentelė. Per vidurį mėlyna juostelė su japonišku užrašu. Instrumentą į Lietuvą atsiuntė Japonijos premjeras Yasuhiro Nakasone.
Mandolina – styginis skambinamasis chordofonų grupės liaudies muzikos instrumentas. Korpusas suklijuotas iš atskirų dalių, plokščiadugnis, lašo formos, nugarėlė smarkiai išgaubta. Grifas medinis, nuo galvutės nežymiai platėjantis, su septyniolika metalinių padalų ir aštuoniomis užtemptomis stygomis. Viršutinė deka šiek tiek išlenkta. Apačioje išdegintas gamintojo antspaudas. Rezonansinės dėžės viduje įklijuotas popierius su gamintojo etikete „G. Puglisi Reale & Figli“.
Liutnia – rytų kilmės skambinamasis šešių stygų muzikos instrumentas. Korpusas medinis, lašo formos, išgaubtu dugnu, suklijuotas iš atskirų dalių, padengtas laku. Galvutė plokščia, šiek tiek atlošta, gale siaurėjanti. Grifas su vienuolika padalų, trys tarpai tarp jų puošti baltų perlų inkrustacijomis. Rezonansinė išpjova puošta mediniu kiauraraščiu, apatinė dalis suklijuota iš siaurų medžio juostelių.
Koto – tradicinis japonų styginis skambinamasis muzikos instrumentas. Korpusas – kiek išgaubta medinė dėžutė, viršuje ištempta trylika sintetinio pluošto stygų. Kiekviena styga dekos viduryje pakelta atskiru kauliniu bokšteliu. Stygų galai įverti pro skylutes korpuso viduryje ir pritvirtinti viduje. Galuose stygos pakeltos ir pritvirtintos bendrais mažais tilteliais. Atsarginių dalių dėžutėje – audinio juosta stygoms uždengti, trys brauktukai joms užgauti, viena styga ir derinimo raktas.
Bandža – styginis skambinamasis Šiaurės Amerikos liaudies muzikos instrumentas. Apvali rezonansinė dėžė su metaline deka, pritvirtinta varžtais. Grifas ir dėžė mediniai, viršutinė deka aptraukta oda. Naudojo nusipelnęs kraštotyrininkas Vladas Statkevičius.
Vijela – styginis strykinis prancūzų liaudies muzikos instrumentas. Korpusas – smuiko formos rezonanso dėžė su kakleliu ir galvute, virš jos ištemptos žarninės stygos – dvi burdoninės ir viena melodinė. Korpuso gale pritaisytas medinis ratukas, kurį sukant užgaunamos stygos. Virš rezonanso dėžės dėžutėje su dangteliu įtaisytas stygų dengimo mechanizmas su klavišais. Jie išdėstyti dviem eilėmis – aštuoni rudi ir vienuolika baltų.
Erhu – styginis griežiamasis kinų liaudies muzikos instrumentas. Pagamintas iš medžio, tamsiai raudonos spalvos, lakuotas. Rezonansinė dėžė cilindro formos, viršus aptrauktas gyvatės oda. Kaklelis apvalus, galvutė keturkampė. Užtemptos dvi metalinės stygos, tarp kurių pritvirtintas strykas – išlenktas pagaliukas su įtaisytu sintetiniu pluoštu. Pagamino meistras, gatvės muzikantas Pekine Hai Chao.
Meksikos indėnų styginis griežiamasis muzikos instrumentas. Rezonansinė dėžė ovalo formos, viršutinė deka skobtinė, išgaubta, apatinė plokščia. Viršutinė ir apatinė dekos suklijuotos klijais, puošybos detalės išdegintos. Ant viršaus užtemptos keturios stygos: dvi balto metalo, dvi apsuktos geltona viela. Grifas užsibaigia stilizuota paukščio galvute. Instrumentas šviesios medienos, nelakuotas. Strykas grubaus darbo, išdrožtas iš vientiso medžio, tiesus, su juodos spalvos ašutais.
Tai Ruandos skambinamasis styginis muzikos instrumentas. Rezonansinė dėžė apskritimo formos, aptraukta tamsios spalvos oda, virš jos užtemptos keturios medžiagos pluošto stygos. Grifas iš vientiso juodmedžio, užsibaigiantis stilizuota žmogaus galva. Instrumentą muziejui dovanojo lietuvių kilmės kunigas Hermanas Šulcas, atliekantis misiją Ruandoje.
Dutaras (dutor) – dvistygis skambinamasis tadžikų tautinis muzikos instrumentas. Rezonansinis korpusas lašo formos, suklijuotas iš septynių medžio juostelių apatinėje dekoje ir keturių juostelių viršutinėje dekoje. Kaklelis ilgas, užsibaigiantis galvute. Naudojamas solo ir ansambliuose, juo groja liaudies ir profesionaliosios muzikos atlikėjai.
Hardingfelė (arba hardangerfele) – styginis griežiamasis norvegų tautinės muzikos instrumentas. Mažesnis negu tradicinis smuikas, grifas platesnis ir trumpesnis, dekos smarkiai išgaubtos. Gausiai ornamentuotas, puošniu grifu, užsibaigiančiu stilizuota galvute. Po pagrindinėmis stygomis užtempta antra – apatinė stygų eilė. Lakuotas. Strykas – apvali medinė lazdelė, nulakuota tamsiai ruda spalva, nežymiai išlenkta. Ašutai suveržti metaliniu žiedeliu.
Guslės – styginis griežiamasis pietų balkanų tautų liaudies muzikos instrumentas. Samčio formos, išskaptuotas iš vientiso medžio, šviesios spalvos. Ant rezonatoriaus užtempta šviesi oda, prie kraštų pritvirtinta vinutėmis. Nugarėlė ir kaklelis išdrožinėti puošniais augaliniais ir geometriniais ornamentais, ant galvutės išdrožti du liūtai. Instrumentas vienastygis, styga – ištemptas valas. Lakuotas skaidriu laku.
Lankinė arfa (Kenija, Afrika) – tautinis styginis skambinamasis muzikos instrumentas. Sudaro medinis rezonatorius, aptrauktas grubaus išdirbimo odos membrana, du mediniai lankai ir šešios įžambiai užtemptos stygos. Membranos kraštai pritvirtinti metalinėmis vinimis. Rezonatoriaus dėžė rudos spalvos, lankai, stygų laikikliai ir veržikliai juodi, stygos vario spalvos, juodintos. Palei rezonatoriaus dėžės pakraštį prikalta juodos odos juostelė su prisiūtomis šešiomis baltomis kriauklelėmis.
Komūzas (komuz) – styginis skambinamasis kirgizų liaudies muzikos instrumentas. Rezonanso dėžė perpjautos kriaušės formos, plokščiadugnė. Dėžės gale prikaltas dermatino gabalėlis, prie kurio pririštos trys sintetinės medžiagos stygos. Viena styga melodinė, dvi – burdoninės. Instrumentu grojama liaudies ansambliuose.
Kantelė – suomių styginis skambinamasis liaudies muzikos instrumentas. Penkių stygų, skobtas iš juodalksnio, be apatinės dekos, stygų veržikliai gaminti iš klevo. Instrumento, 1893 m. pagaminto H. Roponeno, kopija. Meistras Rauno Nieminenas.
Kannel – estų liaudies muzikos instrumentas, polichrominės dekoruotos kanklės. Šešių stygų su kiaurymine širdies formos išpjova viduryje. Svečių iš Estijos, ansamblio „Hanilla“ dovana.
Kora – Vakarų Afrikos klajojančių muzikantų instrumentas, kuriuo grodavo griotai (pasakotojas, profesionalus poetas, muzikantas). Malio imperijos laikais griotas buvo imperatoriaus patarėjas. Griotai ne tik poetiškai pasakoja įvairias istorijas kaimo žmonėms, bet yra ir tarpininkai tarp kaimų. Daugiausiai kora grojama Gvinėjoje, Malyje, Gambijoje. Instrumentas pagamintas iš perpjauto ir išskobto didelio moliūgo, kuris aptempiamas išdirbta karvės oda. Prie šio rezonatoriaus tvirtinamas kaklelis, prie kurio prisukta dešimt nailoninių stygų, padalintų į dvi dalis, kiekvienoje pusėje po penkias stygas. Tradiciškai stygos gaminamos iš antilopės odos juostelių.
PARODOS PABAIGA