Paroda

Pasaulio tautų styginių instrumentų kolekcija Kauno miesto muziejuje

Pirmieji Lietuvių tautinės muzikos skyriaus rinkiniai pradėti kaupti nuo pat muziejaus įkūrimo. Be lietuvių tautinių muzikos instrumentų, buvo kaupiami ir tautiniai muzikos instrumentai iš įvairių kitų pasaulio šalių. Šią kolekciją sudaro muziejaus lankytojų iš užsienio dovanoti instrumentai, knygos, nuotraukos, atvirukai. Čia saugomi eksponatai iš Šiaurės Amerikos, Meksikos, Kenijos, Ruandos, Indijos, Kinijos, Japonijos ir Europos tautų. Didelę kolekcijos dalį sudaro estų liaudies muzikos instrumentai, kuriuos padėjo surinkti žymus Estijos etnokultūros tyrinėtojas Toivo Luhatsas. 1988 m. vizito Lietuvoje metu Japonijos premjeras Yasuhiro Nakasone asmeniškai įteikė muziejui kelių styginių instrumentų ir fleitų kolekciją. 2001 m. tuometinės Gruzijos kultūros ministro pastangomis muziejuje atsirado pora styginių ir pora pučiamųjų gruzinų liaudies muzikos instrumentų. 2014 m. Suomijos ir Lietuvos kultūros fondas perdavė muziejui estų liaudies muzikos instrumentą – kantelę.

Nuo 1985 m., kai muziejus buvo atvertas visuomenei, jame veikė kelios ekspozicijos: lietuvių tautinės muzikos, bendrų visoms tautoms ir įvairių pasaulio tautų instrumentų. Nuo 2015 m. Tautinės muzikos skyriuje atnaujinus muziejaus ekspozicijas pasaulio muzikos instrumentų kolekcija buvo pasiekiama tik LIMIS sistemoje. Kuriant virtualias parodas nuspręsta šią rinkinio dalį pristatyti visuomenei, t. y. paviešinti eksponatus virtualiojoje erdvėje.

Parodoje pristatomi įvairiu metu muziejaus įsigyti pasaulio tautų styginiai muzikos instrumentai, kurių didelė dalis dar niekur nebuvo eksponuoti.

Parodą parengė Kauno miesto muziejaus rinkinių kuratorė Eglė Adomulytė.

Hyjumos kanelė (Hiiu kannel) – styginis estų liaudies muzikos instrumentas, paplitęs Vakarų Estijos salyno regione. Meistras Elvaras Luhatsas, 1958 m. instrumentas atkurtas pagal muziejinį pavyzdį. Strykas – plona medinė lazdelė su ašutais, lakuota, tamsaus medžio spalvos.

Molpilis (moldpill) – vienastygis griežiamasis estų liaudies muzikos instrumentas, atitinkantis lietuvišką manikarką. XIX a. labiausiai buvo paplitęs Estijos vakarinėje dalyje ir salose. Instrumentas medinis, su viena ant viršaus užtempta metaline styga, rusvos spalvos. Korpusas pailgas, taisyklingos trapecijos formos, nežymiai išgaubta viršutine deka, iš apačios atviras – be dugnelio. Pagaminta XIX a. pab. Rasta Saremos saloje, restauravo Elvaras Luhatsas.

Panduris – tristygis skambinamasis kartvelų liaudies muzikos instrumentas, plačiausiai paplitęs Rytų Sakartvele. Gaminamas įvairių formų ir matmenų. Grojama solo, akompanuojant dainininkams. Tradicinėje Sakartvelo kultūroje panduriu groja tik vyrai. Instrumento deka medinė, šviesiai rudos spalvos, lakuota.

Tristygis japonų instrumentas šiamisenas (shamishen) japoniškai dar vadinamas sangen. Jo pagrindą sudaro medinis stačiakampio formos būgnelis išgaubtais šonais, kurio apatinė ir viršutinė dalys aptemptos baltos spalvos sintetine medžiaga. Vienas šonas dekoruotas nacionaliniu japonų audiniu, violetinės spalvos siūlais pritvirtintu prie korpuso. Šonai šviesiai rudi, lakuoti. Ant viršaus užtemptos trys stygos, grifo gale – plastikinis antgalis. Plektras stygoms užgauti – į vieną galą išplatėjusi ir suplota šviesaus smėlio spalvos mentelė. Per vidurį mėlyna juostelė su japonišku užrašu. Instrumentą į Lietuvą atsiuntė Japonijos premjeras Yasuhiro Nakasone.

Koto – tradicinis japonų styginis skambinamasis muzikos instrumentas. Korpusas – kiek išgaubta medinė dėžutė, viršuje ištempta trylika sintetinio pluošto stygų. Kiekviena styga dekos viduryje pakelta atskiru kauliniu bokšteliu. Stygų galai įverti pro skylutes korpuso viduryje ir pritvirtinti viduje. Galuose stygos pakeltos ir pritvirtintos bendrais mažais tilteliais.  Atsarginių dalių dėžutėje – audinio juosta stygoms uždengti,  trys brauktukai joms užgauti, viena styga ir derinimo raktas.

Bandža – styginis skambinamasis Šiaurės Amerikos liaudies muzikos instrumentas. Apvali rezonansinė dėžė su metaline deka, pritvirtinta varžtais. Grifas ir dėžė mediniai, viršutinė deka aptraukta oda. Naudojo nusipelnęs kraštotyrininkas Vladas Statkevičius.

Vijela – styginis strykinis prancūzų liaudies muzikos instrumentas. Korpusas – smuiko formos rezonanso dėžė su kakleliu ir galvute, virš jos ištemptos žarninės stygos – dvi burdoninės ir viena melodinė. Korpuso gale pritaisytas medinis ratukas, kurį sukant užgaunamos stygos. Virš rezonanso dėžės dėžutėje su dangteliu įtaisytas stygų dengimo mechanizmas su klavišais. Jie išdėstyti dviem eilėmis – aštuoni rudi ir vienuolika baltų.

Erhu – styginis griežiamasis kinų liaudies muzikos instrumentas. Pagamintas iš medžio, tamsiai raudonos spalvos, lakuotas. Rezonansinė dėžė cilindro formos, viršus aptrauktas gyvatės oda. Kaklelis apvalus, galvutė keturkampė. Užtemptos dvi metalinės stygos, tarp kurių pritvirtintas strykas – išlenktas pagaliukas su įtaisytu sintetiniu pluoštu. Pagamino meistras, gatvės muzikantas Pekine Hai Chao.

Komūzas (komuz) – styginis skambinamasis kirgizų liaudies muzikos instrumentas. Rezonanso dėžė perpjautos kriaušės formos, plokščiadugnė. Dėžės gale prikaltas dermatino gabalėlis, prie kurio pririštos trys sintetinės medžiagos stygos. Viena styga melodinė, dvi – burdoninės. Instrumentu grojama liaudies ansambliuose.

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link