Advento laikotarpio tikėjimai ir papročiai
Kalėdos – visada naujos paslapties metas. Viskas, regis, aišku ir vis tik lieka daug slapto neaiškumo –svarstome apie Kristų, Senelį, meilę, nekasdienių darbų prasmę…
„Ir atvažiuoja lėliu kalėda, kalėda!” – šaukia dainos. Matyt, kviesdamos ją pasitikti, laukti ir, be abejo, džiaugtis. Džiaugtis nepaliečiamumu, patikimumu ir įsitikinimu, kad tikrai jau jau atvyksta. Nepravažiuos juk „gelažių ratais ir viržių botagais” pyškindama…
Laukiam ir mes, ir vaikai mūsų. Gal dėl to, kad smagiausia laukti ir ruoštis sutikti. Laukiam taip pat, kaip ir seniau, patikimai žinodami „Kalėdas atbūsiant”.
Šv. Mikalojus atvažiuoja iš Nyderlandų, Šventas Klausas iš Danijos, Šventas Nikolajus iš Rusijos, Kalėdų Senis atidarda iš Laplandijos (tas per kaminą įlįsti tegalįs dėl sniego kiekio iki kamino), Santa – iš Šiaurės Amerikos, o mūsiškis Senis Kalėda – iš Dangaus (kur Pieno upės sidabro krantais). Laukim jo!
Kviečiame paklausyti edukatoriaus Sauliaus Lipinsko pasakojimo apie advento laikotarpio papročius, jų reikšmę ir folklorą.
P. S. antrame plane matomi tarptautinės kaulinio porceliano simpoziumo parodos „Dangus II“ kūriniai (projekto vadovė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, kuratorius Juris Bergins).
