Nedidelis, kulkos formos žiebtuvėlis, oficialioje nuotraukoje užfiksuota nuorūkų pilna peleninė ir studentiški kompozitoriaus Jono Nabažo atsiminimai – tiek, regis, liko iš kompozitoriaus, pedagogo ir dirigento Juozo Gruodžio žalingo įpročio.
Reikia pasakyti, kad jo žmona Stasė Gruodienė savo dienoraščiuose apie vyro rūkymą nė žodeliu neužsimena, tačiau J. Nabažas buvo kaip reta smulkmeniškas – ir tuo šiandien galime tik pasidžiaugti. Dienoraštyje[1], fiksuodamas girdėtus koncertus, skaitomas knygas, laiką su šeima ir draugais, jis ne mažiau preciziškai aprašė ir studijas Valstybinėje muzikos mokykloje (vėliau – Konservatorija) bei Paryžiuje. Pasak jo, Gruodis nesivargino išeiti parūkyti į lauką ir kuo ramiausiai rūkė vedamose paskaitose.
1930 m. vasario 19 d., trečiadienio, įrašas liudija: „Pas Gruodį šiandien beveik visi susirinko, išskyrus sergantį Andrejauską. Nepaprastai pabodo, kol visi atliekam Instr. ir Fugos pamoką. Dar gi Gruodžiui nuolatos rūkant per pamoką.“ (p. 71). Arba vėl, tų pačių metų gruodžio 12 d. – kompozicijos pamoka, Nabažas kaip tik paskambino savo sonatą. „Gruodis galvoja, galvoja ir sako: „Ar žinai, ką aš noriu pasakyti. Palauk, užsirūkysiu papirosą ir pasakysiu: tema per daug fokstrotiška.“ (p. 88).
Tad kokius gi dūmus uostė muzikos kūrybos menui pasišventę studentai? Lietuvos spaudoje reklamavosi įvairiausi papirosai ir tabakas, o Kauno rinką iš esmės valdė keli fabrikai: brolių Salamonų, „Bravol“, „Kontinental“, „Zefir“, Ch. Zivo. Vidutinė dešimties „štukų“ kaina – 25–30 centų, o 50 g tabako pakelio kaina – 1 litas. Reklaminiai šūkiai – įvairūs: nuo įprastinių „geriausias, kokybiškiausias, pigiausias“ iki „Dėl savo gerumo bei malonumo visuomet žengia priekin!“, „Rūko ponios, rūko vyrai – faktas, kad patiko“, „Juos užrūkęs mergužėlių gausi visą kapą“.
Tarp kelių dešimčių pavadinimų norisi paminėti keletą „įdomiausių“: „Mano bičiulis“ („Bravol“), „Žinovai“ („Bravol“), „Vilnius“ (Br. Salamonai), „Danguolė“ („Kontinental“), „Skanus“ (Br. Salamonai), „Bitelė“ („Zefir“), „Nemunėlis“ („Kontinental“), „Mokka“ („Bravol“), „Mūsų rytojus“ („Zefir“), „Vadas“ („Zefir“), „Viršaitis“ (Ch. Zivo), „Noriu miego“ („Zefir“) ir „Dzinguliukai“ (Ch. Zivo).
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
[1] Jonas Nabažas. Dienoraščiai 1922–1945. Parengė Vytautė Markeliūnienė. Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2007.
