Kukli programa, talpinanti daugybę informacijos, liudija jaunos Lietuvos valstybės valstybingumo dešimtmetį. Šis renginys buvo vienas iš daugelio, 1928 m. vasario 16 d. vykusių tuometėje laikinojoje sostinėje Kaune, taip pat visoje Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje.
Laikraštis „Lietuvos aidas“, išvakarėse anonsuodamas Vasario 16-osios renginius, šiam įvykiui skyrė straipsnį „Lietuvių tautos buities gyvi paveikslai Valstybės teatro scenoje“. Jame teigta, kad „Valstybės teatras, neatsilikdamas nuo kitų kultūros, meno bei visuomeninių organizacijų, ruošiasi iškilmingiausiai minėti Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetines sukaktuves.“ Išvakarėse buvo parodyta Juozo Cicėno dramos „Pamūrys“ premjera (režisierius Borisas Dauguvietis), o vasario 16-ąją – Česlovo Sasnausko kantata „Broliai“ (žodžiai kun. Motiejaus Gustaičio), Juozo Gruodžio „Simfoninis prologas“ ir Jurgio Karnavičiaus „Lietuviškos rapsodijos“ fragmentai. Jiems sceninę kompoziciją sukūrė Pavelas Petrovas, atliko operos baleto trupė ir P. Petrovo studijos mokiniai, dirigavo Mykolas Bukša.
Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių Valstybės teatre programa. Kauno miesto muziejaus fondai
Kaip žurnale „7 meno dienos“ (1928 m. vasario 16 d., Nr. 14) rašė Kaune gimęs J. Karnavičius, „muzika baleto, kuris bus pastatytas 16 vasario, sudaryta iš 4-rių mano „Lietuviškos siuitos“ ir „Lietuviškos rapsodijos“ numerių. „Siuita“ vaizduoja ištisą lietuviškai pasakai iliustracijų eilę, o „Rapsodija“ parašyta trijų liaudies dainelių tema: „Dega ugnį“, „Oi, motule, ma“ ir „Suktinis“.“ J. Karnavičius, „direkcijai pavedus“, taip pat instrumentavo Č. Sasnausko kantatą. Jis teigė:
Žinoma, aš nepaliečiau autoriaus tematinės medžiagos ir harmonijos pagrindo, bet aš leidau sau perredaguoti kai kurias vidujines mažas detales, kas neišvengiama perdirbant fortepijoninį eskizą į sudėtingą orkestrinę faktūrą. Be to, dėl kantatos pastatymo sceningumo, aš parašiau nedidelę įžangą, panaudojęs fugos temą, kuri pasireiškia kantatos vidury.
Česlovas Sasnauskas, XX a. 1–2 deš. Kauno miesto muziejaus fondai
Renginį pradėjusi Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ taip pat buvo orkestruota J. Karnavičiaus.
Jurgis Karnavičius, XX a. 3–4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai
Beje, tame pačiame „7 meno dienų“ numeryje publikuota daug Valstybės teatro darbuotojų nuotraukų ir išvardytos jų pavardės: repertuaro taryba, direktorius ir režisierius Antanas Sutkus, administracija, solistai (atskirai išskirtas Kipras Petrauskas), dramos artistai, orkestras, choras, baleto trupė, techninis personalas, taip pat žurnale kalbintas J. Karnavičius ir pjesės „Pamūrys“ autorius J. Cicėnas.
Kipras Petrauskas, XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai
Pagrindinį vakaro kūrinį – Č. Sasnausko kantatą „Broliai“ – atliko Kipras Petrauskas, operos choras ir orkestras. Sceninę kompoziciją parengė A. Sutkus, dekoracijas sukūrė dailininkas Adomas Varnas. Ši kantata, sukurta 1910 m., buvo ne kartą publikuota Peterburge, Seinuose, vėliau Lietuvoje ir JAV. Ji prasideda žodžiais: „Broliai! Kas mylit Lietuvą, / Meldžiami, stokit į krūvą;/ Naujos atėjo gadynės, / Meilę giedosim tėvynės.“
Kaip skelbė „Lietuvos aidas“, renginyje tą dieną dalyvavo „visas diplomatinis korpusas ir šiaip ne mažai svečių iš užsienio, kurie mažai ar visiškai nemoka lietuviškai, trumpas kantatos turinys atspausdintas prancūziškai.“ Anot spaudos, dalyvauti žadėjo Vengrijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, TSRS, Belgijos ir JAV atstovai. Būtina paminėti, kad šis iškilmingas minėjimas, kaip ir ceremonija prie Karo muziejaus, buvo tiesiogiai transliuojamas per radiją, kaip ir naujosios studijos Laisvės alėjoje pašventinimas ir atidarymas. Radijo bangomis skambėjo šventiniai pranešimai lietuvių, vokiečių, jidiš, hebrajų, lenkų, rusų kalbomis, o užsieniui – prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis.
Be abejo, tai nebuvo vienintelis valstybinis renginys. 10 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyko iškilmingos pamaldos, 12 val. – iškilmingas posėdis, vėliau – diplomatų priėmimas, priešpiečiai pas Prezidentą vyriausybės atstovams ir pasiuntinybės „šefams“, o po renginio Valstybės teatre – ministro pirmininko rautas Karininkų ramovėje, dalyvaujant Prezidentui, Vyriausybei, diplomatams ir visuomenės atstovams.
Juozui Gruodžiui, turėjusiam diriguoti savo kūrinį, tai nebuvo vienintelis pasirodymas tą dieną. Be iškilmingų valstybinių renginių, tą dieną Kaune buvo skaitomos įvairios paskaitos Rotušėje, Šaulių sąjungoje, Zitiečių rūmuose (dabar – VDU Teologijos fakultetas), Liaudies namuose, Aleksoto parapijos namuose, Šančių mokykloje. Kauno konservatorijoje direktorius J. Gruodis skaitė paskaitą „Dabartinės muzikos reikalai“, vicedirektorius Viktoras Žadeika – „Tautiškieji pradai mūsų muzikos kūryboje“, dėstytoja ir Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė atliko lietuvių kompozitorių dainas, Balys Dvarionas skambino J. Gruodžio, M. K. Čiurlionio ir J. Tallat-Kelpšos kūrinius fortepijonui. Taip pat pasirodė V. Motiekaičio vadovaujamas styginių kvartetas ir J. Tallat-Kelpšos diriguojamas konservatorijos orkestras.
Juozas Gruodis, 1927 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Vasario 16-oji buvo iškilmingai paminėta visoje Lietuvoje. Apie svarbiausius renginius išsamiai rašyta vasario 17 d. „Lietuvos aido“ numeryje, aprašant iškilmingas pamaldas Bazilikoje ir Sinagogoje, renginius Karininkų ramovėje, posėdį Valstybės teatre, iškilmes prie Karo muziejaus, Universitete, Kauno miesto valdyboje – Rotušėje, bei iškilmingą koncertą iliuminuotame Valstybės teatre.
Kaunas tą dieną švytėjo įvairiaspalvėmis lemputėmis, vainikais su prezidento Antano Smetonos, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir kitų atvaizdais. Autobusai, taksi ir kitos susisiekimo priemonės buvo papuoštos tautiškomis vėliavomis. Tą dieną kun. J. Tumas-Vaižgantas iškilmingai pašventino naująją Radijo studiją ir net policijos pareigūnai pasipuošė naujomis uniformomis.
Valstybės teatras, XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
