Į muziejų rinkinius dažnai nugula eksponatai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nesusiję su tam tikru rinkiniu ar net paties muziejaus kryptimi. Toks įspūdis gali susidaryti ir žvelgiant į daugiau kaip šimtą metų skaičiuojantį Kaukazo lietuvių tarybos dokumentą, 2023 m. priimtą į Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus rinkinį. Kas gi buvo ta Kaukazo lietuvių taryba ir kuo šis dokumentas susijęs su profesionaliosios lietuvių muzikos istorija?
Kaukazo lietuvių taryba buvo įkurta 1917 m. gruodžio 27–30 d. vykusiame Kaukazo lietuvių suvažiavime Tiflise (taip iki 1936 m. buvo vadinama Sakartvelo sostinė Tbilisis). Į tarybą buvo išrinkti septyni nariai, o pirmininku paskelbtas Petras Gudelis. Vienas pagrindinių tarybos tikslų buvo visokeriopa pagalba Kaukaze gyvenusiems lietuviams, o pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui – pagalba jiems grįžtant į nepriklausomybę paskelbusią Tėvynę.
Dokumentas, apie kurį šiandien norime papasakoti, tiesiogiai susijęs su grįžimu į nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Šis dokumentas, dar vadinamas liudijimu, buvo išduotas 1918 m. liepos 22 d. Jo tekstas spausdintas mašinraščiu rusų kalba. Dokumento paskirtis – patvirtinti, jog Raisa Rimkevičienė tikrai yra Lietuvos piliečio Ezekielio Rimkevičiaus, gimusio Kauno gubernijoje, žmona. Liudijime nurodoma, kad moteris yra 31 metų amžiaus ir turi du vaikus – vienuolikos metų Borisą ir ketverių metų Jurgį. Būtent šis keturmetis ateityje taps klasikinės gitaros mokyklos įkūrėju Lietuvoje.
Gitaristas J. Rimkevičius jaunystėje. Fot. nežinomas, XX a. 3 deš. KMM fondai
Nors dokumentas buvo išduotas 1918 m., Rimkevičių šeima į Lietuvą grįžo praėjus dar trejiems metams – 1921-aisiais. Gyvendamas Lietuvoje, J. Rimkevičius išsaugojo daug šeimos dokumentų, fotografijų ir sukaupė nemažą asmeninį archyvą. Dalį jo, gitaristui jau mirus, muziejui perdavė jo žmona Virginija. Tarp padovanotų eksponatų buvo ir Kaukazo lietuvių tarybos pasirašytas liudijimas – iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis, pusiau perlenktas lapelis. Dokumentas į muziejų pateko gana prastos būklės – nors tekstas buvo ryškus ir aiškiai įskaitomas, jo kraštai aptrupėję, o popierius vietomis pageltęs. Didžiausią žalą dokumentas patyrė perlenkimo vietose – ten popierius buvo įplyšęs, trūko nedidelių jo fragmentų.
R. Rimkevičienei Kaukazo lietuvių tarybos 1918 m. išduotas dokumentas prieš restauracijos darbus. KMM fondai
2024 m. dokumentas buvo restauruotas Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų restauravimo skyriuje. Restauracijos darbų metu dokumentas buvo nuvalytas, įplyšimai suklijuoti, o neišlikusios detalės atkurtos. Dėl šių darbų liudijimas galės sėkmingai būti išsaugotas ateities kartoms.
Kviečiame pasigrožėti restauruotu Kaukazo lietuvių tarybos išduotu dokumentu ir palyginti jo nuotraukas prieš ir po restauracijos!
R. Rimkevičienei Kaukazo lietuvių tarybos 1918 m. išduotas dokumentas po restauracijos darbų. KMM fondai
Šaltiniai:
1. Labutis, Gintaras. „Lietuvių pėdsakais Užkaukazėje“. „Krantai“, Nr. 2, p. 12–17, 2012 m.
2. „Sakartvelo lietuviai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, prieiga internete.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
