Daugeliui Antano Kučingio vardas asocijuojasi su dainavimu ir operos teatru. Tačiau profesinė solisto karjera susijusi ne tik su muzika, bet ir su Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomene. Šią A. Kučingio gyvenimo dalį liudija ne vienas M. ir K. Petrauskų rinkinyje saugomas eksponatas. Kviečiame susipažinti!
1899 m. gimęs būsimas solistas savo karjeros kelią pradėjo kaip mokytojas – 1913 m., sulaukęs 14 metų, pradėjo mokytis Veiverių mokytojų seminarijoje. Ją baigęs, keletą metų mokytojavo iki 1919 m., kai buvo pašauktas į Lietuvos respublikos kariuomenę, vykstant Lietuvos Nepriklausomybės kovoms. Jau 1920 m. sausio 1 d. A. Kučingis įstojo į Kauno karo mokyklą ir tų pačių metų spalį baigė trečiąją šios mokyklos laidą. Iš pradžių būsimasis solistas buvo paskirtas į kuopą Panemunėje, Kaune, vėliau perkeltas į Alytų, kur tarnavo iki grįžimo į Kauną 1925 m. Karinę tarnybą, kurią derino su darbu Valstybės teatre, A. Kučingis tęsė iki 1937 m., kai, paties A. Kučingio prašymu, buvo išleistas į atsargą.
Lietuvos respublikos kariuomenės majoras A. Kučingis su karine uniforma, 1937 m. Kauno miesto muziejus
Tarnaudamas Alytuje, A. Kučingis pradėjo dirbti topografu – braižė įvairių Lietuvos vietovių žemėlapius. Būtent su šia solisto biografijos dalimi susijęs šiandieninis pasakojimas ir įdomusis eksponatas. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų rinkinyje saugomi du spalvoti A. Kučingio XX a. 4 deš. braižyti žemėlapiai, kuriuos 2000 m. muziejui padovanojo solisto sūnus Algimantas Kučingis.
Lietuvos respublikos kariuomenės kariškiai, trečioje eilėje pirmas iš kairės stovi A. Kučingis, XX a. 3–4 deš. Kauno miesto muziejus
Viename iš žemėlapių, spausdintų 1930 m., matomos Kauno pietinės pusės apylinkės – I–IV fortai, Šančiai, Aleksotas, aplinkiniai kaimai. Žemėlapio apačioje nurodoma, jog žemėlapį braižė „Kapit. Kučinskas“ (Kučingis). Antrasis žemėlapis, spausdintas 1933 m., vaizduoja kiek didesnę teritoriją – nuo Pažaislio iki Kaišiadorių. Žemėlapio apačioje nurodoma, jog tai „Karo Topogr. Skyriaus 1933 m. leidinys iš instrumentalių nuotraukų ir rekognoskavimų, atliktų 1926–1931 m.“ Rekognoskavimu gali būti vadinamas žinių apie vietovės geografines sąlygas rinkimas. Ant šio žemėlapio taip pat nurodoma, jog jį braižė „kapitonas Antanas Kučinskas“ (Kučingis).
Šis žemėlapis, lyginant su dabartiniu, yra gerokai pasikeitęs, o kai kurių vietovių, tokių kaip Mozūrai, Rudmena, Dvareliškės ar Gastilionys, šiandieniniuose žemėlapiuose bei natūroje rasti nepavyktų – jas užliejo 1959–1960 m. suformuotos Kauno marios. Šio proceso metu buvo užlieta daugiau kaip 30 Nemuno slėnyje buvusių kaimų ir nukelta apie 700 sodybų. Kviečiame žemėlapį patyrinėti detaliau!
Vieno iš A. Kučingio braižytų žemėlapių fragmentas, 1933 m. Žemėlapyje vaizduojama Pažaislio –Kaišiadorių teritorija. Kauno miesto muziejus
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus vadovė Irma Grigaitytė
