Teatro, muzikos, sporto, dailės, kino, knygos ir radijo žurnalas „7 meno dienos“ pateikdavo plačią Lietuvos įvykių panoramą. Ir labai dažnai į jų taikiklį patekdavo Kipras Petrauskas. Interviu buvo aptarinėjami įvairiausi dalykai, toli gražu ne tik teatras ir dainavimas. Pavyzdžiui, 1928 metų 23-iame numeryje K. Petrauskas buvo kalbinamas apie… meną ir sportą!
Dainininkas „pagaunamas“ prieš kelionę – jis važiuoja dainuoti į Taliną, vėliau į Barseloną, derina reikalus su Paryžiaus opera. Artistas pasakoja:
Šiemet Kaune būsiu gan retas svečias. Tesidžiaugia tie, kuriems aš įkyrėjau!
Tačiau dainavimas interviu užima mažiausią vietą. „Pakalbėkime geriau apie medžioklę. Tamstai žinoma ši kvaraba?“ – nusuka kalbą K. Petrauskas. „Aš senas medžiotojas“, – pradeda jis ir tęsia apie laukinius paukščius bei žvėris, geresnę apsaugą nuo brakonierių ir kad Lietuvoje taip pat laikas kurti draustinius. Jis draustinį lygina su Senovės Graikijos papročiu, pagal kurį į šventyklą įbėgęs „nusidėjėlis“ būdavo neliečiamas: „Reikia paskirti tokiai šventyklai vietą ir Lietuvoje. Tegul mūsų paukščiai ir žvėrys turės prieglaudą, kurioje jiems negrės mirties pavojus. Amerikoje tam skirti didžiuliai plotai, tokius parkus turi beveik visos valstybės, ten uždraustas ir gyvulių ganymas.“
„Sportas ir menas yra taip susiję, kad savo sieloje aš jų beveik neskiriu, – į žurnalisto šypseną atsako K. Petrauskas. – Sportiškumas gyvenime – didžiausia laimė. Jisai moko mus nenuobodžiauti ten, kur „kalimas“ vieno ir to paties gali iš proto išvesti. Jis auklėja menininko ištvermę, gerą ūpą, nuolatinę šypseną ir svarbiausia – sveikatą.“
Pritariame – sveikata svarbiausia. Ir dalijamės smagiomis K. Petrausko laisvalaikio nuotraukomis.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
