Šiais metais minime muziko Miko Petrausko 150-ąsias gimimo metines. Vargonininkas, kompozitorius, dainininkas, pedagogas ir pirmosios lietuviškos operos kūrėjas – visa tai būtina paminėti, kalbant apie M. Petrauską. Kompozitorius produktyviausius gyvenimo metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, čia rūpinosi emigracijoje gyvenusių lietuvių išsilavinimu, rašė ir statė operetes. Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus rinkinyje saugomi įvairūs muzikui priklausę daiktai. Šiais metais norime pristatyti įdomiausius.
Kompozitorius Mikas Petrauskas. 1905 m. KMM fondai.
Šiandien pakalbėkime apie M. Petrausko kūrybą. Muzikas buvo itin atsidavęs liaudies menui. Didžiausią jo kūrybinio palikimo dalį sudaro autorinės ir harmonizuotos liaudies dainos, operetės, vadintos liaudies opera – nedidelės apimties kūriniai, skirti ne tik atlikti profesionaliai, bet ir mėgėjų trupėms. M. Petrauskas manė, jog muzikos turėtų mokytis visi, nepaisydami savo amžiaus. Dirbdamas išeivijoje, muzikas įkūrė Lietuvių muzikos konservatoriją, steigė chorus ir jiems vadovavo.
Miko Petrausko operos „Birutė“ klavyro fragmentas. XX a. 1–3 deš. KMM fondai.
Kompozitorius parašė dvi operas – „Birutė“ ir „Eglė žalčių karalienė“. Svarbu paminėti, kad 1906 m. pastatyta „Birutė“ – pirmoji lietuviška opera, sukurta pagal to paties pavadinimo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio pjesę, o pastatyta M. Petrausko pastangomis. M. Petrauskas parengė muzikinę dalį ir pats ją dirigavo, tiesa, saugumo sumetimais (muzikas tuo metu buvo kaltinamas revoliucine veikla ir slapstėsi nuo caro policijos) jo pavardė nebuvo skelbiama. Visgi po operos premjeros kompozitoriaus tapatybė išaiškinta, jam teko išvykti iš carinės Rusijos imperijos teritorijos. Nuo tada prasideda daugiau nei du dešimtmečius trukęs periodas – darbas Amerikos lietuvių bendruomenėse.
Po Miko Petrausko operos „Birutė“ pastatymo. 1925 m. KMM fondai.
Praėjus ketveriems metams po „Birutės“ premjeros Vilniuje, kompozitorius ėmėsi rašyti antrąją savo operą pagal vieną žinomiausių lietuvių liaudies pasakų – „Eglė žalčių karalienė“. Pastarosios kūrimas užtruko ilgai – opera baigta tik po dešimties metų nuo jos pradžios. Premjera įvyko 1924 m. Bostone. Čia M. Petrauskas pasirodė ir pats – atliko Žalčio partiją. Straipsnis apie operos pastatymą išspausdintas ir viename iš Amerikos lietuvių laikraščių – „Sandara“ (nuo 1918 m. iki 1928 m. leistas Bostone, nuo 1928 m. – Čikagoje). Įklijuotą šio straipsnio iškarpą galime pamatyti rudajame kompozitoriaus užrašų sąsiuvinyje su prierašu „Buvo statyta Bostone (S) Birželio 12 d. 1924 m. paduotas aprašymas, kuris tilpo „Sandaros“ N24, 1924 m.“Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
Gegužės 13 dieną, Europos muziejų naktį, kviečiame atvykti į M. ir K. Petrauskų namus. Juose galėsite ne tik plačiau susipažinti su muziko M. Petrausko kūryba, bet ir išvysti memorialinių kompozitoriaus daiktų bei sužinoti svarbiausius jo gyvenimo momentus.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
