Ko gero, daug kas sutiks, kad ir šaltą žiemą, ir karštą vasarą (ir, kaip dauguma mūsų patyrė, – per karantiną) pižama yra patogiausias drabužis. Tačiau į pliažą? Taip, ir į pliažą, liudija muziejaus fonduose saugomos fotografijos. O to meto spauda tam pritaria.
Štai 1937 metų žurnalo „Moteris ir pasaulis“ ketvirtame numeryje madai pliaže skirtas nemažas straipsnis. Čia rašoma, kad „nors kasmet girdime, kad šiemet pižamos jau nebebus madoje“, tačiau ir toliau jos vis dar lieka „patogiausiu ir dėkingiausiu“ apdaru. Kaip rašo žurnalistas: „Aukštoms, lieknoms moterims geriau tinka, ir tas yra jau madingiau, trumpa pliažinė suknelė. Toji suknelė gali būti labai patogiai užsegama iš priekio iki apačios ir užvelkama ant maudymosi kostiumo ar ant trumpų plačių kelnaičių, taip vad. pižamos. Trumpos, plačios, kaip sijonukas, kelnaitės ir bliuskutė be rankovių ar trumpomis rankovėmis, atidengta ar uždengta nugara arba užvilktos tiesiog ant maudymosi kostiumo – yra vienas efektingiausių pliažo apdarų.“ Tačiau straipsnio autorius pabrėžia: „Jis reikalauja atitinkamos figūros!“
Ko dar reikia pliaže? „Tinka“ (o mes sakytume – būtina) skrybėlė – šiaudų, rafijos ar drobės, didelis krepšys iš „tos pačios medžiagos kaip suknelė ar pižama“, krepšys su didelėmis medinėmis rankenomis ir taip pat mediniais jūsų inicialais ir papedės su dirželiais vis iš tos pačios medžiagos.“
O jeigu oras atvėstų, pliaže siūlomas „apyilgis chalatas iš pliušinio margo frotė ar lygios vilnonės flanelės“ – esą jis ne tik atstos šiltesnį drabužį, bet ir „negadins pliažinės nuotaikos“!
Netikite? Pristatome Valstybės teatro solistą Kiprą Petrauską ir dramos aktorę, poetę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę bei Valstybės teatro solisto Antano Kučingio šeimą. Taip pat iliustraciją iš prancūziško madų žurnalo „Iris“.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
