Įrašas

Apie atostogas svajojant. Kipro Petrausko pėdomis

Šiandien smagu skaityti, kaip teatro, muzikos, sporto, dailės, kino, knygos ir radijo žurnalas „7 meno dienos“ skaitytojams pranešdavo ne tik apie įvykius Lietuvoje, bet ir užsienyje gastroliuojančius artistus. Artistai užginčys (ir bus teisūs!), kad gastrolės – toli gražu ne atostogos, o sunkus darbas, tačiau mums, kelionių išsiilgusiesiems, vis vien pavydu. Ko gero, daugiausia gastroliavo Kipras Petrauskas, tad pažiūrėkime, kaip jo kelionės atsispindėjo šiame žurnale.  Štai 1928 metais jis dainavo Barselonoje, tačiau, kaip rašo žurnalistas tų metų 28-ame numeryje, „apie K. Petrausko buvimą Ispanijoje mes kol kas mažai žinome. Rašyti jis nemėgsta (pamedžioti tai kas kita!).“ Vis dėlto „iš nekurių šaltinių vis tik sužinojome, kad Ispanijoje jam sekasi ne per blogiausiai“ – žurnalistas vardija Ispanijos laikraščius, rašančius apie dainininko pasirodymus, žada daugiau informacijos pateikti jam grįžus ir praneša, kad, anot dainininko, ispanų teatruose „žmonės tylos nedaboja, spektaklių metu vaikšto, kalba“, o jam sunku priprasti prie tokios auditorijos.

O jau kitame, 29-ame numeryje, pranešama: „Kipras Petrauskas grįžęs iš Barselonos netrukus vyksta Prancūzijon.“ Pasirodo, žymusis dainininkas, „vos spėjęs padainuoti keletą operų“, vėl išvažiuoja – iš pradžių į Rygą, o tada – į Paryžių. „Aš taip pastaruoju laiku įsitraukiau važinėti po pasaulį, – teigia K. Petrauskas, – kad šis užsiėmimas man beveik patiko.“ Barselona jam paliko puikų įspūdį – miestas gražus, gyventojai muzikalūs, „antreprenieriai be valdžios pagalbos išlaiko tris operas: rusų, italų ir vokiečių.“ O kaipgi sąlygos?

Gyvenimas brangus, bet užtai patogus. Ne pigūs ir teatrai – už pirmą eilę reikia mokėti 50 litų mūsų pinigais.

Toliau žurnalistas domisi, kaip kelionė, įspūdžiai, ar nevargina. „Priešingai, kelionė ramina nervus, o įspūdžiai gaivina sielą“, – atsako K. Petrauskas.

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link