Įrašas

Lietuvos automobilizacija

Kaip atrodė miestų gatvės XX a. pradžioje?

Pirmieji automobiliai Lietuvoje pasirodė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1896 m. vasarą Rusijos imperijos Susisiekimo ministerijai pavaldžios 2-osios kelių distancijos reikmėms Šiauliuose buvo įsigytas automobilis „Panhard et Levasseur 4CV“. 1908 m. Lietuvoje buvo atidaryti pirmieji reguliarūs tarpmiestiniai autobusų maršrutai, o miestų bei miestelių gatvėse važinėjo vienas ar keli asmeniniai automobiliai. Deja, prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė jau prasidėjusią Lietuvos automobilizaciją.

1918 m. susikūrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai, pirmaisiais automobilininkais tapo kariškiai, nes tuomet automobiliai buvo ypač reikalingi krašto apsaugai. Buvo susirūpinta ir tvarka Lietuvos keliuose, todėl susisiekimo ministras 1920 m. vasario 17 d. patvirtino „Taisykles apie tvarką ir išlygas plentais ir Susisiekimo ministerijos vieškeliais mechanine jėga varomais vežimais žmonėms ir kroviniams vežti“, kurios buvo dabartinių Kelių eismo taisyklių pirmtakės. 1929 m. buvo išleistos papildytos „Šoferiams reikalingas įstatymas ir taisyklės“, kuriose buvo numatyta, kad vairuoti automobilį (tuo metu vadinta autovežimą) gali tik 18 metų sulaukęs vairuotojas, išlaikęs egzaminą ir turintis šoferio knygelę.

Pristatome neseniai Kauno miesto muziejui padovanotą vairuotojo pažymėjimą (šoferio knygelę), priklausiusią kauniečiui Vladui Venckūnui. Pažymėjimas išduotas 1929 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto valdybos, su Kauno miesto burmistro parašu. Padovanojo Arvydas Venckūnas.

Vlado Venckūno vairuotojo pažymėjimas, išduotas 1929 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto muziejaus fondai

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link