Baltosios salės gipsiniai lipdiniai
Ne visi eksponatai muziejuje būna padėti vitrinose ar ant kitų ekspozicinių baldų – į kai kuriuos, norint pažvelgti įdėmiau, reikia pakelti akis aukštai į viršų. Kaip tik taip galima apžiūrėti vieną iš Rotušės skyriaus erdvių – Baltąją (Didžiąją) salę, kurios įstabi gipsinė puošyba jau pati yra eksponatas, alsuojantis šimtmečių istorija.
Baltoji salė savo dabartinį vaizdą įgavo XIX a. pabaigoje vykdytų rotušės remontų metu. Ne tik Baltoji salė, bet ir antrojo aukšto vestibiulis buvo išpuošti medinėmis buazerijomis (medinėmis plokštėmis, dengiančiomis pastato vidaus sienas ar jų dalį), istorizmo epochos plastišku dekoru – augalinių motyvų neoklasicistinių formų lipdiniais.
Puošyba vargiai būtų išsilaikiusi iki mūsų dienų, jei ne 1969–1973 metais architekto Žybarto Simonaičio per pastato rekonstrukciją atlikti darbai – sutrešusi medinė salės perdanga buvo pakeista gelžbetonine, įlinkusios lubos tiesintos keltuvais, stengiantis išsaugoti kuo daugiau gipsinių lipdinių (atliekant darbus jie nebuvo nuimti). Keičiant medines perdangas, ne visus lipdinius pavyko išsaugoti, tačiau didžioji dalis, apie 70 proc., išliko ir buvo restauruota. Sutrupėjusios puošybos detalės pakeistos išlietomis kopijomis.
179 kv. m. Baltojoje salėje šiandien vyksta reprezentaciniai miesto renginiai, priimami svarbūs valstybės ir miesto svečiai, savo santykius įtvirtina jaunavedžiai, sale gali pasigrožėti Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus lankytojai.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus vedėja Dovilė Jancienė
