Ar kada pagalvojote, kad muziejine vertybe gali būti laikomas visai neseniai, vos prieš du dešimtmečius, sukurtas ir naudotas daiktas? Tikrai taip! Neseniai į M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinį buvo priimti netipiški eksponatai – trafaretai, naudoti Elenos ir Kipro Petrauskų buto restauracijos metu. Šiandien norime papasakoti trumpą istoriją apie juos.
Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m., muzikai Mikas ir Kipras Petrauskai nusprendė pasistatyti naujus namus laikinojoje sostinėje. Su šiuo prašymu broliai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Statybos skyrių – leidimas statybai buvo suteiktas. Broliams buvo išnuomotas sklypas besikuriančioje miesto dalyje, tuomet vadintoje „Žaliuoju kalnu“, J. Janonio gatvėje. Namo statybos užfiksuotos ir Žaliakalnio fotografijoje iš paukščio skrydžio – čia matomas ne tik besikuriantis rajonas, bet ir pasiruošimas Pirmajai dainos dienai, vykusiai Husarų, Paradų ir žaidimų aikštėje (vėliau pervadintoje Petro Vileišio vardu).
Per keletą metų statybos buvo baigtos – A. Golovinskio suprojektuotame name įrengti šeši butai. Dviejuose iš jų įsikūrė broliai Petrauskai su šeimomis, o likę buvo nuomojami. Solistas K. Petrauskas apsigyveno antrame aukšte įrengtame bute ir ten pragyveno iki 1948 m. Pokariu, sovietinės okupacijos metu, operos teatras buvo perkeltas į Vilnių – kartu išvyko ir pagrindinis solistas, ten pragyvenęs iki pat mirties 1968 m. Dar būdamas gyvas, K. Petrauskas kalbėjo apie planus namuose Kaune įrengti kambarį, kuriame galėtų būti eksponuojamas liaudies menas, įvairiomis progomis gauti sveikinimai. Deja, muzikui esant gyvam ši svajonė taip ir nebuvo išpildyta.
1969 m., minint pirmąsias K. Petrausko mirties metines, LTRS Ministrų taryba priėmė nutarimą dėl memorialinio K. Petrausko muziejaus įsteigimo. Prasidėjo aštuonerius metus trukę paruošiamieji darbai: pastato pritaikymas, eksponatų rinkimas. Muziejus visuomenei duris atvėrė 1977 m. sausio 31 d. Su detalesne namų ir muziejaus istorija galite susipažinti Ekspozicijų ir parodų skyriaus kuratorės D. Kondrotaitės rengtoje parodoje „Kaip Miko ir Kipro Petrauskų namai virto muziejumi“.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, per ilgą gyvavimo laikotarpį namuose įvyko daug pokyčių: jie buvo gyvenami, nusavinti, vėl gyvenami, o galiausiai juose įkurtas muziejus. Visa tai paliko savo žymes pastato sienose – tiek eksterjere, tiek interjere. Gyvenamąjį pastatą pritaikant muziejaus reikmėms, buvo pakeistas vidaus išplanavimas – originalus išliko tik buvęs solisto K. Petrausko butas. Taip pat buvo pakeistos sienų spalvos, neatsižvelgiant į pirminę polichromiją. Po muziejaus atidarymo pastatas dar kelis kartus buvo remontuotas, kol galiausiai, 2000 m., atlikus statinio techninę ekspertizę, buvo nuspręsta, kad jį būtina restauruoti.
Restauracijos darbai buvo pradėti 2006 m., baigti – 2018 m. Jų metu atkurta daugybė sunaikintų eksterjero ir interjero detalių. Apie tai verta papasakoti šiek tiek plačiau. Prieš pradedant restauracijos darbus istoriniuose statiniuose svarbu atlikti polichrominius tyrimus. Jų metu po truputį atidengiami ir tiriami visi ant sienų esantys dažų sluoksniai. Tai leidžia nustatyti, kokia buvo pirminė sienų polichromija, įvertinti vėlesnių sluoksnių meninę vertę, atkūrimo galimybes ir būtinybę. Tokie tyrimai buvo atlikti ir E. ir K. Petrauskų bute. Remiantis polichrominių tyrimų rezultatais, buvo parengtas Petrauskų buto interjero projektas, pagal kurį restauracijos darbų metu atkurtas buto sienų spalviškumas.