Šiais metais gruodžio 20 dieną minime 139-ąsias kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimimo metines. Savo gyvenimą paskyręs muzikai, J. Gruodis buvo ne tik kompozitorius, bet ir dirigentas bei pedagogas. Stasė Gruodienė savo dienoraščiuose užsimindavo, kad kūrybinis kompozitoriaus kelias nebuvo lengvas, tačiau J. Gruodis dažnai sakydavo, jog niekada nesigailėjo profesinio pasirinkimo ir visą gyvenimą sunkiai dirbo siekdamas įgyvendinti savo svajones. Nors muzikas daug dirbdavo, niekada nepamiršo poilsio, turėjo įvairių hobių. Svarbu paminėti, kad kompozitorius retai švęsdavo savo gimtadienį ar kitas šventes. Visgi 1924 m. susituokę Stasė ir Juozas Gruodžiai sukūrė naują šeimos tradiciją – Naujųjų metų sutiktuves dviese, jaukioje namų aplinkoje.
92 metus pragyvenusi kompozitoriaus žmona sutiko ne vienus Naujuosius metus, bet įsimintiniausi atėjo jai būnant aštuonerių. Tai buvo pirmieji metai, kurių šventės tuomet, dar būdama vaiku, Stasė nepramiegojo. Nejučia susiformavo ir tradicija, kurią vėliau perėmė ir kompozitorius – nemiegoti ir, jei tik leidžia sveikata, negulėti lovoje Naujųjų metų naktį. Gyvenant šeimoje pasiruošimas sutikti ateinančius metus nebuvo sudėtingas ar labai ilgas, tačiau paskutinę kiekvienų metų dieną Gruodienė, kaip pati pasakoja dienoraščiuose, vykdavo apsipirkti. 1932 metais įsikėlus į naująjį namą, kuris buvo atokiau nuo miesto centro, kelionė pailgėjo. Išvykdama apsipirkti moteris su savimi pasiimdavo roges pirkiniams vežti, o nuėjusi trijų kilometrų atstumą pasiekdavo centrą, kuriame rinkdavosi maisto produktus ar medžiagas už likusius kuponus. Apsipirkimas trukdavo visą dieną ir atimdavo daug jėgų, tačiau niekada nenuvildavo – rasdavo visko, ko reikėjo ir ko nesitikėjo.
J. Gruodis su svečiais savo namo balkone. KMM fondai
1946 metų išvakarės turėjo būti tokios pačios kaip ir praėjusių metų. Tačiau visai nejučia Stasė užtruko mieste. Aprašydama šį naujametį apsipirkimą, moteris dienoraštyje mini: „Prisirišiu tą pirkinių paketą prie rogučių ir skubėsiu kiek galiu namo per Jonavos gatvę. Skubu. Rūpi tas mano ligoniukas.“ Skubėdama namo Gruodienė galvodavo apie vyrą bei jo būdą: „Pagaliau ir jo toks būdas – nesulaukęs manęs ilgiau, pradeda rūpintis.“ Tai parodo, kokie glaudūs ir artimi vienas kitam buvo Juozas ir Stasė. Minėtais metais apsipirkimas buvo labai sėkmingas, kompozitoriaus žmona į namus grįžo su vaišėmis, skirtomis Naujųjų metų šventei: raudonu prancūzišku vynu, kurį Juozas labai mėgo, bei keliomis šokolado plytelėmis (jų labiausiai norėjo Stasė).
Po vakarienės, artėjant vidurnakčiui, J. Gruodžio kambaryje būdavo padengiamas stalas – ant jo pastatomos dvi vyno taurės. Kaip dienoraštyje aprašo muziko žmona, „susėda dviese kambaryje ir laukia dvyliktos valandos tų naujųjų metų“. Užsimena, kad pora „turi batarėjinę radiją“, „sutiksim, klausysim, kaip muš laikrodis dvylika. Išgersim vyną ir pamatysim, kad mums labai gera“. Naujųjų metų sutikimo tradiciją šeima tęsė iki muziko mirties 1948 metais. O ir sutikimas jų buvo kitoks. Stasė mini, kad šie metai „atėjo kažkaip tylutėliai. Rodos ir vyno negėrėm, Gruodis net anksčiau atgulė ir dvylikos nesulaukė“. Tačiau pati Gruodienė tradicijos nesulaužė, kantriai sulaukė vidurnakčio ir vylėsi, kad ateinantis pavasaris grąžins muzikui jėgas, ir viskas bus taip, kaip buvę…
J. Gruodis su žmona Stase 1937 m. KMM fondai
Nors Gruodžių namuose Naujieji metai nebešvenčiami, o kompozitoriaus kambaryje stalas nebepadengiamas, čia visada galima pajusti namų jaukumą ir šilumą, kuria vienas su kitu dalindavosi Stasė ir Juozas. J. Gruodžio darbo kambaryje stovintis fortepijonas vis dar skamba, tad skambės ir gruodžio 20 dieną 17 valandą, simboliškai paminint 139-ąsias kompozitoriaus gimimo metines. Koncerte „Juozas Gruodis ir jo laikai: Lietuva ir Japonija“ gros pianistas Yusuke Ishii. Kviečiame nepraleisti progos ir apsilankyti šiame nedidelį dvarelį primenančiame name.
Gražių artėjančių šventų Kalėdų bei džiaugsmingų Naujųjų metų!
Kultūrinių veiklų koordinatorė Danguolė Jonušaitė
