Šiais metais minime muziko Miko Petrausko 150-ąsias gimimo metines. Vargonininkas, kompozitorius, dainininkas, pedagogas ir pirmosios lietuviškos operos kūrėjas – visa tai būtina paminėti kalbant apie M. Petrauską. Kompozitorius produktyviausius gyvenimo metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, čia rūpinosi emigracijoje gyvenusių lietuvių išsilavinimu, rašė ir statė operetes. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinyje saugomi įvairūs muzikui priklausę daiktai. Šiais metais norime pristatyti įdomiausius.
Artėjant gražiausioms metų šventėms norisi kalbėti apie linksmus dalykus. Todėl šiandien rubrikoje apie M. Petrauską norime pristatyti kompozitoriaus asmenybę ir laisvalaikio veiklas. Daug tokios informacijos galima aptikti asmeniniuose M. Petrausko laiškuose, kurie, jam gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo bene pagrindinė bendravimo priemonė su tėvynėje likusiais artimaisiais, taip pat amžininkų atsiminimuose. Tad ką gi apie kompozitoriaus asmenybę liudija šie šaltiniai?
M. Petrauskas buvo muzikai atsidavęs, daug dirbantis žmogus. Laiškuose Rokui Mizarai ir jaunesnio brolio, Kipro Petrausko žmonai Elenai Žalinkevičaitei-Petrauskienei muzikas mini, jog daug dirba, retai kur išeina ar išvažiuoja „pasivažinėti“, o jeigu „turėčiau pačią tai savo sėdėjimu namieje jai nusibosčiau, nes sėdžiu ir dirbu“. O M. Petrausko pusbrolis Nadas Rastenis atsiminimuose mena, kaip 1923 m. kompoziorius atsidėjo savo antrosios operos „Eglė“ rašymui: „Kai nuo rašymo ranka sutindavo, jis įmirkydavo didelį rankšluostį šaltame vandenyje, įvyniodavo į jį ranką ir, sukandęs dantis, rašydavo…“
M. Petrauskas, Bostonas, XX a. I p.
Muziko antroji žmona Ona Petrauskienė mena, kad vyras visuomet buvo pasitempęs, reiklus ne tik kitiems, bet ir sau. Visada daug dirbdavęs, kartais nepaisydamas ir sveikatos. Miką galime laikyti labai disciplinuotu žmogumi: jis kasdien keldavosi 5–6 valandą ryto, prausdavosi tik šaltu vandeniu, šluostydavosi – tik drobiniu rankšluosčiu. Kiekvieną dieną, neatsižvelgdamas į oro sąlygas, padirbėjęs eidavo pasivaikščioti keletui valandų. Kompozitorius vengė žalingų įpročių – negėrė ir nerūkė.
Miškų apsuptyje gimęs ir augęs M. Petrauskas vertino gamtą ir ramybę, bendraudamas su kompozitoriumi Juozu Gruodžiu ir jo žmona Stase, džiaugdavosi, jog šie nusprendė statytis namą užmiestyje – „bent mažiau trukdys“. Turėdamas laiko muzikas mėgdavo vaikščioti ir keliauti, fotografuodavo gyvūnus. Kaip mena O. Petrauskienė, vyras laisvalaikiu daug grodavo – pianinu, smuiku ir violončele. Iš Kauno miesto muziejaus fonduose saugomų M. Petrausko sąsiuvinių žinome, kad kompozitorius mėgo vartyti laikraščius ir kalendorius, iš jų išsirašydavo patikusias naujienas, istorijas, juokelius ir įdomiausius aptiktus vardus.
M. Petrauskas su arkliais. XX a. I p. KMM fondai
Į linksmą nuotykį muzikas leidosi 1928 metais norėdamas paminėti operos solisto K. Petrausko ir dramos teatro artistės E. Žalinkevičaitės vestuves, tada jis pasirinko itin originalią pramogą – skrydį „aeroplanu“ (lėktuvu)! Iš aukštai jis žvelgė į Kanadoje telkšantį ežerą ir gėrėjosi Detroito daugiaaukščiais, kurie atrodė visai nedideli, žmonėmis ir automobiliais, iš taip aukštai priminusiais vabalus. Apie tai kompozitorius užsiminė ir laiške jaunavedžiams bei domėjosi, kaip jiems toks jungtuvių paminėjimas.
M. Petrauskas – valtyje, plaukioja po ežerą. XX a. I p. KMM fondai
M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
