2023 metai buvo ypatingi – minėjome muziko Miko Petrausko 150-ąsias gimimo metines. Labiausiai žinomas kaip kompozitorius, M. Petrauskas dar buvo ir dainininkas, vargonininkas, pedagogas ir, bene svarbiausia, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“, sukurtos ir pastatytos dar 1906 m., autorius. Po sėkmingos premjeros muzikui teko pasitraukti iš Lietuvos bei carinės Rusijos imperijos teritorijos. Jis patraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, čia praleido produktyviausius gyvenimo metus – rūpinosi lietuvių išeivių švietimu, kūrė ir statė operetes, būrė chorus bei orkestrus, koncertavo. Visus metus rubrikoje „Iš Miko gyvenimo“ pristatinėjome Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinyje saugomus įdomiausius eksponatus, pasakojančius apie įvairius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos aspektus. Šiandien rubrikoje kviečiame juos prisiminti.
M. Petrauskas, Bostonas, XX a. I p.
1873 m. spalio 13 d. gimęs M. Petrauskas pirmąsias muzikines žinias įgijo iš tėvų – motina įskiepijo meilę liaudies menui, tėvas supažindino su vargonavimo menu. Kaip ir dauguma to meto muzikalių jaunuolių, Mikas muziko kelią pradėjo kaip vargonininkas. Po metus trukusių mokslų Rokiškio vargonininkų mokykloje būsimasis kompozitorius keletą metų dirbo savarankiškai. 1901 m. išvyko studijuoti dainavimo Peterburgo konservatorijoje, ją baigė 1906 m. – tais pačiais metais įvyko ir pirmosios kompozitoriaus operos „Birutė“ premjera. Po premjeros išvykęs iš Lietuvos M. Petrauskas vedė Stasę Kuraitytę, su kuria susilaukė sūnaus Adakario (1909 m.). Norėdamas dirbti Lietuvai ir lietuviams, kompozitorius išvyko už Atlanto, čia su pertraukomis gyveno iki 1930 m. Į JAV turėjo atvykti ir Stasė su sūneliu, tačiau sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas bei moters liga. S. Petrauskienė mirė 1920 m. taip ir nenuvykusi į Ameriką, o Adakrį priglaudė jaunesniojo M. Petrausko brolio Kipro šeima.
M. Petrauskas savo darbo kabinete, prie pianino. KMM fondai
Koncertuodamas įvairiuose miestuose M. Petrauskas pamatė išeivių poreikius – tai buvo muzikinių žinių neturintys, bet didelį tėvynės ilgesį jaučiantys lietuviai. Ir būtent daina galėjo padėti tą ilgesį numalšinti. Kompozitorius yra pasakęs: „Muzika paguodžia nelaimėje, <…> muzika suteikia smegenims gerą pailsį po nuovargio, sustiprina ir atnaujina mintis.“ Tikėdamas muzikos svarba ir galia, M. Petrauskas ėmėsi išeivių muzikinio švietimo: būrė chorus, įsteigė primąją lietuvišką konservatoriją JAV, ėmė leisti savo kūrybą, rašė ir statė operetes, kurios sudaro didelę kompozitoriaus kūrybinio palikimo dalį. Jis taip pat kūrė autorines ir harmonizavo liaudies dainas, parašė dvi lietuviškais motyvais paremtas operas „Birutę“ ir „Eglę“.
Po kiek daugiau nei 20 metų, 1930 m., M. Petrauskas sugrįžo gyventi į Lietuvą, Kauną – į namus, kuriuos dar 1924 m. kartu su jaunesniuoju broliu K. Petrausku pasistatė Žaliakalnyje. Būdamas jau vyresnio amžiaus, 59-erių, susipažino su Ona Aurelija Aranauskaite. 1932 m. pora susituokė, dar po metų susilaukė dukros Protelės. O. Petrauskienė mena, jog muzikas džiaugdavosi kiekviena su mažąja dukrele praleista minute, tarsi ir pats atjaunėdavo. Protelė „pagelbėdavo“ tėčiui dirbti – susikaupę abu sėdėdavo prie baltų lapų, vienas rašydavo natas, o kita piešdavo rutuliukus. M. Petrauskas buvo labai atsidavęs darbui, dažnai dirbdavo nepaisydamas nei nuovargio, nei sveikatos, kartais ir po 13–14 valandų.
M. Petrauskas su smuiku. KMM fondai
Kompozitoriaus laisvalaikis taip pat siejosi su muzika – jis mėgdavo groti pianinu, smuiku arba violončele. Taip pat mėgo keliauti į gamtą, važinėtis po apylinkes, skaityti literatūrą bei naujienas. Muziejaus rinkiniuose saugomi du M. Petrauskui priklausę sąsiuviniai, kurie liudija apie jį dominusius dalykus. Čia – straipsnių ir įdomybių iškarpos bei nuorašai, linksmi nutikimai ir juokeliai, žymių žmonių posakiai ir įspūdinga lietuviškų vardų kolekcija.
M. Petrausko užrašų sąsiuvinio fragmentas. XX a. 3–4 deš. E. Adomulytės nuotrauka. KMM fondai
M. Petrauskas mirė sulaukęs 63 metų, 1937 m. kovo 23 d. Kaune. Buvo palaidotas Dusmenyse, šalia tėvų, o 1969 m. muziko palaikai perkelti į Vilniaus Rasų kapines, šalia brolio Kipro. Šiandien M. Petrausko vardu vadinama Kaune esanti scenos menų mokykla, kompozitoriaus ir jo brolio pasistatytame name veikia Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius. Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje stovi 1939 m. pastatytas, Broniaus Pundžiaus kurtas kompozitoriaus biustas. Dar vienas paminklas stovi muziko gimtojoje Palūšėje – jis atidengtas 1973 m., minint 100-ąsias kompozitoriaus gimimo metines. Čia taip pat galima pasivaikščioti Miko Petrausko vardu pavadinta gatve.
Švęsdami paskutiniąsias jubiliejinių M. Petrausko metų dienas užbaigiame rubriką, pristatančią muziko gyvenimą. Linkime laimingų Naujųjų metų ir kviečiame toliau sekti muziejaus socialinius tinklus – paruošėme jums linksmų ir įdomių istorijų!
M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
