Šiais metais minime muziko Miko Petrausko 150-ąsias gimimo metines. Vargonininkas, kompozitorius, dainininkas, pedagogas ir pirmosios lietuviškos operos kūrėjas – visa tai būtina paminėti, kalbant apie M. Petrauską. Kompozitorius produktyviausius gyvenimo metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, čia rūpinosi emigracijoje gyvenusių lietuvių išsilavinimu, rašė ir statė operetes. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinyje saugomi įvairūs muzikui priklausę daiktai. Šiais metais norime pristatyti įdomiausius.
Šiandien siūlome susipažinti su pedagogine kompozitoriaus veikla. Negalėdamas likti ne tik Lietuvoje, bet ir carinės Rusijos imperijos teritorijoje, 1906 m. M. Petrauskas išvyksta į Europą. Greitai jam kyla mintis vykti į Jungtines Amerikos Valstijas – ten koncertuoti išeivijos lietuviams. Jau 1907 m. birželio pradžioje M. Petrauskas atvyksta į Ameriką, o Joninių dieną (birželio 24 d.) surengia pirmą solinį koncertą. Tačiau čia muzikas užsiima ne tik koncertine veikla – aplink save ima burti jaunus žmones, siekdamas sužadinti išeivių tautinę savimonę bei suteikti jiems muzikinių žinių. Iš pradžių mokymą apėmė tik koncertavimas ir chorų būrimas, o po keleto metų kompozitorius nutarė steigti konservatoriją – pirmąją lietuvišką muzikos mokyklą Amerikoje.
„Gabijos“ draugijos choras, vadovas M. Petrauskas antroje eilėje antras iš dešinės. Bostonas, 1915–1917 m. KMM fondai
Oficialiai Lietuvių muzikos konservatorija buvo atidaryta 1910 m. birželį Čikagoje, tačiau veikė vos metus – dėl finansinių sunkumų ją teko uždaryti. Po dvejų metų, 1912 m. pabaigoje, kompozitorius apsigyvena Niujorke, vėl imasi pedagoginės veiklos ir jau 1913 m. atidaro konservatoriją. Čia ją lanko ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių mokiniai. 1914 m. atsiranda galimybė Lietuvių muzikos konservatoriją perkelti į Bostoną, ja M. Petrauskas ir pasinaudoja – muzikos mokymo įstaiga atidaroma 1915 m. sausio mėn. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, nepavyko įsigyti konservatorijai skirtų patalpų, tad mokinius kompozitorius priimdavo savo namuose.
Miko Petrausko namas Bostone, 1924 m. KMM fondai
Konservatorijoje buvo neribojamas stojančiųjų amžius – pasak paties muziko, kiekvienam žmogui reikėtų mokytis muzikos, nes ji atskleidžia pasaulio grožį ir atitraukia nuo tuščio laiko leidimo. Mokymosi programa čia buvo išdėstyta ne kursais, o „laiptais“ – laikantis valstijos įstatymų. Kiekvienas toks „laiptas“ apimdavo tam tikrą skaičių disciplinų, o baigus mokiniams būdavo suteikiama atitinkama kvalifikacija: chorvedys, choro ir orkestro dirigentas, muzikos mokytojas ir aukščiausia – laisvasis menininkas. Konservatorijos mokinių skaičius – nuo 70 iki 130 per metus.
Mikas Petrauskas prie pianino savo kabinete. KMM fondai
Lietuvių muzikos konservatorija Bostone veikė iki 1924 m., jos baigimo pažymėjimai buvo išduoti 51 absolventui – 37 chorvedžiams, 8 choro ir orkestro dirigentams ir 6 muzikos mokytojams. Aukščiausio ketvirto „laipto“, laisvojo menininko, pažymėjimo per konservatorijos gyvavimo dešimtmetį negavo nė vienas mokinys.
Lietuvių muzikos konservatorijos baigimo pažymėjimo, išduoto K. Žemaičiui, kopija. JAV, Bostonas, 1919 m. KMM fondai
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų rinkinyje saugomas Lietuvių muzikos konservatorijos antspaudas su įrašu: Mikas Petrauskas, director Lithuanian Conservatory of Music. Antspaudas medinis, apatinė dalis pagaminta iš gumos. Be įrašo, dar matomas lietuvių liaudies muzikos instrumentas – kanklės. Antspaudas buvo dedamas ne tik ant konservatorijos absolventų diplomų, bet juo žymėtos ir kursuose naudojama literatūra bei gaidos.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
