Šiais metais minime muziko Miko Petrausko 150-ąsias gimimo metines. Vargonininkas, kompozitorius, dainininkas, pedagogas ir pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas – visa tai būtina paminėti, kalbant apie M. Petrauską. Kompozitorius produktyviausius gyvenimo metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, čia rūpinosi emigracijoje gyvenusių lietuvių išsilavinimu, būrė chorus ir muzikos draugijas, įkūrė lietuvių muzikos konservatoriją, rašė ir statė operetes. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinyje saugomi įvairūs muzikui priklausę daiktai. Šiais metais norime pristatyti įdomiausius.
Mikas Petrauskas. Bostonas, XX a. 3 deš. KMM fondai.
Šiandien pristatome dar vieną M. Petrausko užrašų sąsiuvinio fragmentą – lietuviškų vardų kolekciją. Kompozitorius mėgo iš kalendorių išsirašyti ne tik įvairias citatas ar patikusius nutikimus, bet ir vardus, ypač retus. Mėlynajame sąsiuvinyje matome net 5 jų puslapius, rašytus nuo sausio 1-osios iki gegužės 1-osios. Šiuose puslapiuose galime aptikti pačių įvairiausių vardų: nuo Vytauto ar Kęstučio iki Nikomedžio, Kriežgailos, Burkvydo ar Stulgio, nuo Gintės ar Dalios iki Dirizelės, Toibūdos ar Sklodės. Kartais prie vardų prirašyta ir tiksli vardadienio data, pavyzdžiui, Sofija – balandžio 30 d., su prierašu „p. Smetonienė“.
Matyt, neatsitiktinai dviem savo vaikams kompozitorius davė itin retai girdimus vardus – Adakris ir Protelė. Vieną iš vardų, Adakrio, randame mėlynajame sąsiuvinyje, kovo mėnesį.
M. Petrausko sūnų Adakrį ir dukrą Protelę skiria daugiau nei du dešimtmečiai, jų kompozitorius susilaukė su dviem žmonomis. Surengęs pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pastatymą, M. Petrauskas, kaltintas revoliucine veikla, turėjo išvykti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visos carinės Rusijos imperijos teritorijos. Prieš pasitraukdamas, muzikas nuvyko į Peterburgą, kur jo laukė būsimoji žmona Stasė Kuraitytė. Pora susituokė ir išvyko į Europą. Negalėdamas grįžti į tėvynę, muzikas nusprendė koncertuoti Amerikoje, o žmona pasiliko Europoje. Suomijoje 1909 m. porai gimė sūnus Adakris. Žmona su sūneliu turėjo atvykti į Ameriką, bet prasidėjo I pasaulinis karas, sutrukdė ir Stasės liga – moteris susirgo tuberkulioze, tad išvyko piečiau, kur tinkamesnės klimato sąlygos. 1920 m. S. Petrauskienė mirė, o sūnus Adakris augo pas žmonos gimines, vėliau – pas kompozitoriaus brolį Kiprą Petrauską Kaune. Rašydamas laiškus M. Petrauskas dažnai teiraudavosi apie sūnų – klausdavo, kaip „Adakrys“.
1930 m., praleidęs daugiau nei 20 metų JAV, M. Petrauskas grįžo į Kauną. 1932 m. vedė antrą kartą – Oną Aureliją Aranauskaitę, 1933 m. jiems gimė dukra, kuriai išrinko retą Protelės vardą. „Kompozitorius negalėjo atsidžiaugti, žiūrėdamas į mažą padarėlį. Jo akys spindėdavo meile ir švelnumu, ir tik retkarčiais jomis nuslinkdavo kažkoks šešėlis. Kartą, kaip tik tokiu momentu, aš paklausiau, kas jį slegia? Laikydamas ant rankų dukrą, vyras susimąstė. Santvarka, gyvenimo sąlygos sutrukdė man pačiam išauklėti sūnų, o sveikata neleis išauginti dukters. Matyt, man nelemta džiaugtis ir auginti savo vaikų, todėl vieno tik noriu, kad jie taptų gerais žmonėmis.“ (Ona Aurelija Petrauskienė)
Kompozitoriaus M. Petrausko vaikai – dukra Protelė Petrauskaitė-Skalandienė ir sūnus Adakris Petrauskas. Vilnius, 1989 m. KMM fondai.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
