Juozo Gruodžio sveikata
Jau vaikystėje būsimasis kompozitorius Juozas Gruodis negalėjo džiaugtis stipria sveikata, bet didesnių negalavimų nebuvo. Jie prasidėjo 1907 m. Juozui vargonininkaujant Mintaujoje (dabar – Jelgava Latvijoje). Giedodamas šaltoje bažnyčioje ir lauke, J. Gruodis peršalo, prasidėjo nepagydomas balso stygų uždegimas, todėl turėjo atsisveikinti su savo svajone – tapti operos dainininku. Vėliau, neatsargiai grūdinantis, kilo aštrus sąnarių uždegimas, kuris pakenkė širdies veiklai. Tai labai paveikė jautrią būsimo kompozitoriaus nervų sistemą, išryškėjo liguistas jautrumas bet kokiems garsams.
1916 m. Maskvos konservatorijos studentas J. Gruodis plaučių ligų gydytis išsiųstas į lietuvių sanatoriją Jaltoje. Čia jį aplanko didžioji meilė – sutinka savo būsimą žmoną Stasę Petrauskaitę.
Vėliau dėl silpnos sveikatos J. Gruodis buvo atleistas nuo karo tarnybos. Jam diagnozuota mažakraujystė, sąnarių reumatas ir kiti negalavimai, kurie kamavo ir aštrėjo visą gyvenimą.
Po daugelio metų, dirbdamas Kaune muzikos mokykloje, konservatorijoje, kompozitorius dažnai vykdavo gydytis į įvairius kurortus Italijoje, Vokietijoje.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkiniuose, be kitų eksponatų, liudijančių apie kompozitoriaus J. Gruodžio sveikatos būklę, saugoma 11 gydytojų išrašytų ir vaistinėse gamintų vaistų signatūrų. Tai labai įdomus tarpukario laikotarpio farmacijos srities palikimas.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinio saugotoja Vida Bingelienė
