Kaip susijusi aviacija ir mechaninio pianino juosta?
Kaip gali būti susijusi aviacija ir mechaninio pianino, dar vadinamo pianola, juosta?
XIX a. – XX a. pradžia kupina išradimų ir pramonės augimo. Greta transporto, ryšio, technikos, medicinos atradimų buvo sukurti ir garso įrašymo bei atkūrimo prietaisai, garso įrašų laikmenos. 1857 metais Édouard-Léon Scott de Martinville užpatentavo fonoautografą, 1887 m. Thomas Alva Edisonas –fonografą, 1888 m. Emilis Berlineris – gramofoną. Garsas buvo įrašinėjamas į suodžiais padengtus lakštus, aliuminio cilindrus, vaško cilindrus, gumos diskelius, šelako ir vinilo plokšteles. Garso įrašų galimybėmis domėjosi bei naudojosi ir lietuviai.
Garso įrašas užfiksuotas perforuotoje popieriaus juostoje, yra atkuriamas minant orą paduodančias mechaninio pianino – pianolos – dumples. Pianolos pneumatinis mechanizmas buvo išraštas 1860 m.
XX a. pradžioje būtent JAV tapo pianolų ir pianolos juostų gamintojų lyderiu pasaulyje, o greta akademinės ir populiariosios muzikos buvo leidžiami įvairiausių JAV gyvenusių etninių grupių muzika.
Lietuvių bendruomenė JAV 1922–1931 metais įrašinėjo ir leido lietuviškos muzikos įrašus, fiksuodama to meto repertuarą. Daugiausia čia nusipelnė Jonas A. Žemaitis, Vincentas Nickus, Mikas Petrauskas ir Antanas Vanagaitis. Pianolos juostose buvo įrašinėjamos harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, religinės autorinės ir tradicinės giesmės, autorinės, revoliucinės dainos, maršai, polkos, valsai ir kiti šokiai. Juostos krašte buvo spausdinami dainų ar giesmių tekstai, tad kartu buvo galima ir dainuoti.
Kauno miesto muziejaus fonduose saugomos net trys JAV XX a. trečiame dešimtmetyje išleistos pianolos juostos su lietuviška muzika: J. Naujalio giesmė „Angelai gied‘ danguje“, A. Pociaus harmonizuota lietuvių liaudies daina „Pamylėjau vakar“ ir V. A. Bastar kūrinys „Baltas kareivis“. Visus tris įrašus išleido JAV kompanija Q.R.S. 1930 m. pasaulinės krizės metu dauguma pianolos ritinius leidusių kompanijų subankrutavo, o Q.R.S. yra vienintelė kompanija, išgyvenusi ir dirbusi iki 2008 m. Kiek tiksliai buvo išleista lietuviškos muzikos ritinėlių nežinoma, bet pagal katalogus sprendžiama, kad beveik pusę jų išleido Q.R.S firma.
O atsakymas į klausimą „prie ko čia lėktuvai“ yra toks: visi trys muziejuje saugomi pianolos juostų ritinėliai priklausė Lietuvos inžinieriui, lakūnui, JAV lietuvių veikėjui Edmundui Jasiūnui (1923–2007), kuris 1993 m. kartu su Vladu Kensgaila lėktuvo „Lituanica“ kopija simboliškai baigė Dariaus ir Girėno skrydį.
Nors pianolos ritinėliais vis dar prekiaujama aukcionuose, jie yra kolekcininkų varžymosi objektai, šiuos tris KMM fonduose saugomus ritinėlius muziejui neatlygintinai perdavė E. Jasiūno giminaitis R. Dičpetris.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus vedėja Natalja Kaminskaitė-Kurlavičienė
